7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Plačiojoje Rusijoje

Du savaitės tekstai

Živilė Pipinytė
Nr. 14 (1251), 2018-04-06
Kinas
„Prezidento atostogos“
„Prezidento atostogos“

1. Tinklalapis kinopoisk.ru spausdina Aleksandro Pasiugino interviu su jaunu režisieriumi ir operatoriumi Maksimu Arbugajevu, kuris šiemet tapo vienu iš Sandanso festivalio laureatų. Kartu su šveicarų režisieriumi Christianu Frei’umi jie sukūrė dokumentinį filmą „Genezė 2.0“ („Genesis 2.0“, Šveicarija, Kinija, Rusija, P. Korėja, JAV, 2018), pasakojantį apie genetikus ir apie žmones, Jakutijoje ieškančius mamutų ilčių ir jomis prekiaujančius. Dabar niekam ne paslaptis, kad mamutai netrukus bus klonuoti. Tam mokslininkams reikia mamutų kaulų. Arbugajevas pasakoja apie pasirengimą filmuoti – aparatūra svėrė 400 kilogramų, nes kartu reikėjo vežtis ir elektros generatorių, ir apie pagrindinius filmo veikėjus – kaulų medžiotojus Spirą ir Vladą. Jie ir kartu augo, ir kartu pirmąkart išsirengė ieškoti ilčių. Jiems nesvarbu, kur atsidurs iltys, kaip jomis pasinaudos mokslininkai. Arbugajevas sako klausęs, ar jie norėtų pamatyti tundroje klonuotą mamutą. Spira pasakęs, esą jei mamutas tundroje būtų visai vienas, juos sujaudintų, kad mamutas toks vienišas, juk jam būtų labai liūdna. Medžiotojai žino, ką tai reiškia. Jie visiškai vieni nueina dvidešimt trisdešimt kilometrų. Tundroje jauti begalybę: eini, nematai galo – tik rūką, ir patiri meditacijos būseną. Arbugajevas nemoka jakutų kalbos, tik dešimt žodžių, todėl jis nesuprato, apie ką kalbasi filmo herojai. Filmas buvo montuojamas Ciuriche. Arbugajevas džiaugiasi, kad liko scena, kurią jis pavadino „Koda“. Tai epizodas, kuriame kinai perka iltis iš medžiotojų.

 

https://www.kinopoisk.ru/interview/3145762/НОВОСТИ

 

2. Tinklalapyje meduza.io Antonas Dolinas rašo apie kovo pabaigoje ekranuose pasirodžiusį debiutinį Iljos Šerstobitovo filmą „Prezidento atostogos“ („Kanikuly prezidenta“, Rusija, 2018) – trash komediją apie Putiną, kuris nusprendžia inkognito vykti atostogauti, kad geriau pažintų šalį iš vidaus, ir dangiškąjį Krymą.

 

Pasak kritiko, tai filmas už gero ir blogo kino ribų („Būna geri, vidutiniai ir blogi filmai, bet būna ir „Prezidento atostogos“). Dolinui filmas primena ankstyvąjį kooperatinį 10-ojo dešimtmečio kiną, spjaunantį į visas gero tono taisykles. Šių dienų rusų kine „Prezidento atostogos“ primena auksinį dantį tarp tikrų. Jis ir buvo kuriamas už savus pinigus, nedalyvaujant valstybei. Bet svarbiausia, kad ši trash komedija yra apie Putiną. Jos siužetas primena „Princą ir elgetą“. Pavargęs nuo pataikūnų ir Potiomkino kaimų, Vladimiras Putinas nusprendžia savaitę pailsėti nuo darbų, išnykti, ištirpti liaudyje. Kad jo nepažintų, prezidentas užsideda svetimą veidą ir tampa neišraškingu mužikėliu, „tokiu, kaip visi“. Apdairūs apsaugininkai pavadina tai „Operacija „Vysockis“ – nuoroda į vaidybinį filmą, kuriame aktoriui Sergejui Bezrukovui buvo sukurta ypatinga kaukė. Prezidentas gauna pasą Vladimiro Semionovičiaus Utino vardu.

 

Tačiau mužikėlis Valera, pagal kurio veidą buvo pagaminta kaukė, bėga nuo antstolių ir jį iškart supainioja su Utinu. Tad Valera netrukus atsiduria dirbtiname rojuje – specialiai Utinui pastatytoje Krymo sanatorijoje „Auksinė varpa“. Naivus apsišaukėlis tiki viskuo, nors paslaugus personalas nuolat klausinėja patarimų, kaip sutvarkyti Rusiją. Šis ir tvarko, pavyzdžiui, panaikina antstolius ir atšaukia kariuomenę iš Sirijos, kad ji remontuotų kelius Centrinėje Rusijoje. Tikrasis Utinas pakeleivinga mašina per visą Rusiją važiuoja į Krymą kartu su simpatiška mokytoja, kurią apiplėšė sugyventinis. Jam teks pirmąkart be rožinių akinių pamatyti šalį, kuriai vadovauja jau aštuoniolika metų. Tai šalis, kurią visuotinis melas, tinginystė ir korupcija atvedė prie katastrofos.

 

Dolinas pastebi, kad filme yra iškart du Putinai. Vienas – inkognito, valingas ir kilnus, kažkuo primenantis Andrejaus Zviagincevo filmo „Sugrįžimas“ tėvą. Antrasis – apsimetėlis, kurį visi laiko valstybės vadovu, tikras Chlestakovas. Abu juos suvaidino Olegas Vasilkovas, puikiai susidorojęs su „kolektyvinio Putino“ vaidmeniu. Pasak Dolino, filmas tarsi nuima tabu kine rodyti „personažą Putiną“, bet kartu ir netiesiogiai jį palaiko: „Putinas ekrane yra nuolat, tačiau jis principingai neatpažįstamas. Beje, tai jau progresas. Kadaise filmas „Bučinys ne spaudai“, pasakojantis apie asmeninį prezidento gyvenimą, visai nebuvo išleistas į ekranus.“ Dolinas tvirtina, kad šiuo požiūriu Šerstobitovo filmas – jau beveik revoliucija, ir jei tikėsime gandais, jo išleidimo data nuolat buvo atidėliojama, leidimas rodyti duotas tik po rinkimų.

 

Pasak Dolino, filmas nesusidoroja su 2018-ųjų Rusijos analize, bet suteikia daug medžiagos tokiai analizei: „Jei tikėsime filmu, Putinas – ne realus žmogus ir ne politikas. Tai universali projekcija. Balsuodami už jį, dauguma balsuoja už save. Ir už įsivaizduojamą dangiškąjį Krymą – pensioną „Auksinė varpa“, kuris neegzistuoja, bet kuriame labai norėtųsi kada nors apsilankyti.“

 

https://meduza.io/feature/2018/03/22/kanikuly-prezidenta-tresh-komediya-pro-putina-i-nebesnyy-krym

„Prezidento atostogos“
„Prezidento atostogos“