7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Viltis įniršio laikais

Nauji filmai – „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“

Živilė Pipinytė
Nr. 7 (1244), 2018-02-16
Kinas
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“

Įsivaizduoju, kaip Martino McDonagh filmas „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ („Three Billboards Outside Ebbing, Missouri“, JAV, 2017) turi erzinti scenarijų „gydytojus“ ir kitokius aiškaus bei suprantamo kino specialistus. McDonagh spjauna į taisykles, nors iš pradžių ir pasakoja istoriją taip, kad ji atrodo sudėliota iš stereotipų: veiksmo vieta – JAV provincijos miestelis, kuriame, regis, dar gyvi visi steigiamieji mitai, vietiniai policininkai – rasistai ir homofobai, tariamai geraširdis kunigas atspindi bendruomenės veidmainystę, o pagrindinė veikėja Mildred negali susitaikyti, kad praėjo jau septyni mėnesiai ir vis dar nerastas jos paauglės dukters žudikas. Mildred nusprendžia apie tai priminti šerifui ir užsako atokiame kelyje tris stendus, klausiančius, kada bus ištirtas nusikaltimas. Stendai sukelia atitinkamą reakciją. Iš esmės miestelis reaguoja priešiškai, mat šerifas mirtinai serga, o nusikaltimus juk ne visada pavyksta ištirti. Bet Mildred tai nesvarbu. Ji apimta begalinio įniršio.

 

Kai, regis, viskas aišku ir laukia tik neskubus kriminalinis tyrimas, atvesiantis prie žudiko, McDonagh pradeda griauti taisykles. Griovimas remiasi tuo, kad viskas, ką filmo pradžioje galvojome apie personažus, pasirodo, yra ne filmo kūrėjų, o mūsų mąstymo stereotipai. Mildred nusipelno užuojautos – miestelis ją smerkia, vyras sadistas ją paliko dėl jaunos idiotės, sūnus nelaimingas, ji pati jaučiasi kalta, kad lemiamą vakarą nedavė dukteriai mašinos. Tačiau, užuot kartu su heroje mėgavęsi jos skausmu, McDonagh ir Frances McDormand rodo begalinį Mildred įniršį, griaunantį ir naikinantį viską savo kelyje. Tas didžiulis pyktis jai yra vienintelis būdas susidoroti su neviltimi, vienintelė viltis pradėti gyventi iš naujo. Prisideda ir tai, kad Mildred, kuri gali įspirti vaikui ir nesutrikti išgirdusi savižudžio našlės priekaištus, bene vienintelė sugeba suprasti kitus. Kad ir naują vyro mylimąją ar žiaurų policininką Džeisoną.

 

Milžiniškas įniršis veda gyvenimo keliais ir blogąjį policininką Džeisoną (Sam Rockwell), kuris išgarsėjo neapykanta juodaodžiams ir gėjams. Jis net neapsimeta esąs geras, nes atrodo per kvailas, infantilus ir pernelyg pasitikintis savo monstriška mamyte. Bet ir jis filmo tėkmėje pasisuks kita savo puse. Ta, kuri mėgsta muziką ir klausosi ABBA dainų. Abu šiuos žmones kuo puikiausiai supranta šerifas Viloubis (Woody Harrelson), jis taip pat pasielgs netikėtai, tarsi epinės meilės dramos veikėjas.

 

Kurdamas šią spalvingą patriarchalinės visuomenės personažų galeriją McDonagh nuolat pabrėžia, kad žmonės sudėtingesni nei įpratome juos matyti ekrane ar gyvenime. Todėl taip svarbu juos pamatyti tokius, kokie yra, nes gyvename visuotinio pykčio laikais ir niekas negali būti apsaugotas nuo tragedijos. Tik McDonagh dar pabrėžia, kad tragedija ir humoras visada yra šalia. „Trijų stendų prie Ebingo, Misūryje“ dialogai skamba neįprastai gyvai, bet tai neturėtų stebinti, nes McDonagh pirmiausia yra garsus britų dramaturgas, o režisuoti imasi retai. „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ – trečias jo pilnametražis filmas. 2008 m. McDonagh debiutavo „Reikalais Briugėje“, 2012-aisiais pasirodė „Septyni psichopatai“. Tačiau ankstesnieji filmai galėjo būti palaikyti tiesiog maloniu žaidimu kinu, o naujasis nuskamba kaip iššūkis. McDonagh dar rašytojo kūrybos pradžioje buvo kaltinamas „prievartos estetizavimu“, antireliginiu patosu, provokavimu.

 

„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ irgi jau sulaukė priekaištų, kad taip negalima vaizduoti rasistų: užkliuvo Džeisonas, kuris esą pernelyg sudėtingas personažas, o blogis turi būti vaizduojamas paprastai. McDonagh tuo netiki ir visą filmą tvirtina, kad gėris ir blogis gali egzistuoti kiekviename žmoguje. Riba tarp jų vis dažniau nepastebima ne tik žmonių viduje, bet ir tikrovėje, ir ji nesusijusi su socialiniais vaidmenimis, kuriuos visi stengiasi (arbe ne) atlikti. Beje, tai taip pat filmo tema. Todėl tokia svarbi atvira „Trijų stendų prie Ebingo, Misūryje“ pabaiga, kai paneigęs rašytas ir nerašytas pasakojimo, žanro ar dar kitas kino taisykles režisierius kartu su Mildred ir Džeisonu išvairuoja į kelią, vedantį gal net link filosofinio nušvitimo.

„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“
„Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“