Įteikti Europos kino akademijos apdovanojimai
Šeštadienį Berlyne įvyko iškilminga Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija. Ji vyko jau trisdešimtą kartą. Daugiausia apdovanojimų šiemet pelnė Rubeno Östlundo filmas „Kvadratas“. Jam atiteko net šeši apdovanojimai: už geriausią 2017 m. Europos filmą, geriausią 2017 m. Europos komediją, Rubenui Östlundui – geriausio režisieriaus ir geriausio scenarijaus autoriaus, Claesui Bangui – geriausio aktoriaus, Josefin Åsberg – geriausios dailininkės apdovanojimai.
Europos kino atradimo – FIPRESCI apdovanojimas paskirtas Williamo Oldroydo filmui „Ledi Makbet“. Geriausiu Europos dokumentiniu filmu tapo Annos Zameckos filmas „Komunija“. Geriausio animacinio pilno metražo filmo apdovanojimas įteiktas Dorotai Kobielai ir Hugh Welchmanui už filmą „Jūsų Vincentas“. Geriausio trumpo metražo filmu tapo Juanjo Giménezo „Timecode“.
Už geriausią moters vaidmenį apdovanota Alexandra Borbély, suvaidinusi filme „Apie kūną ir sielą“. Carlo Di Palmos prizas geriausiam operatoriui paskirtas Michailui Kričmanui už filmą „Nemeilė“. Europos kino montuotojo apdovanojimas paskirtas Robinui Campillo už filmą „120 dūžių per minutę“ („120 battements par minute“). Geriausia kostiumų dailininke tapo Katarzyna Lewińska („Pėdsakas“), grimo dailininku – Leendertas van Nimwegenas („Brimstone“), kompozitoriais – Jevgenijus ir Saša Galperinai („Nemeilė“), garso dizaineriu – Oriolis Tarragó („Septynios minutės po vidurnakčio“).
Europos akademijos apdovanojimas už gyvenimo indėlį įteiktas režisieriui Aleksandrui Sokurovui. Apdovanojimas už europietišką indėlį į pasaulio kiną – aktorei ir režisierei Julie Delpy. EURIMAGES prizu, skiriamu už bendros gamybos filmus, apdovanotas prodiuseris Čedomiras Kolaras.
Europos žmonių pasirinkimo prizas geriausiam europietiškam filmui atiteko Marios Schrader filmui „Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“.
Prasidėjo geriausių metų filmų rinkimai
Tradiciškai gruodžio pradžioje geriausių metų filmų sąrašus skelbia du įtakingi kino žurnalai – prancūzų „Cahiers du cinéma“ ir britų „Sight & Sound“.
„Cahiers du cinéma“ redakciją sąrašą sudarinėja nuo 1951 metų. Šiemet jis yra toks:
1. „Tvin Pyksas“ (rež. David Lynch, „Twin Peaks: The Return“, JAV)
2. „Žanetė: Žanos D’Ark vaikystė“ (rež. Bruno Dumont, „Jeannette, l’enfance de Jeanne d’Arc“, Prancūzija)
3. „Išskirtinės moterys“ (rež. Kelly Reichardt, „Certain Women“, JAV)
4. „Pradink“ (rež. Jordan Peele, „Get Out“, JAV)
5. „Kitą dieną“ (rež. Hong Sang-soo, „Geu hu“, „The Day After“, P. Korėja)
6. „Meilužis vienai dienai“ (rež. Philippe Garrel, „L’amant d’un jour“, Prancūzija)
7. „Geras laikas“ (rež. Josh ir Benny Safgie, „Good Time“, JAV)
8. „Skilimas“ (rež. M. Night Shyamalan, „Split“, JAV)
9. „Džekė“ (rež. Pablo Larrain, „Jackie“, JAV, Čilė, Prancūzija, Honkongas)
10. „Ilgas Bilio Lino kelias per futbolo rungtynių pertrauką“ (rež. Ang Lee, „Billy Lynn’s Long Halftime Walk“, D. Britanija, Kinija, JAV).
Žurnalas „Sight & Sound“ apklausė 188 kino kritikus ir festivalių kuratorius iš skirtingų šalių. Jų dešimtukas toks:
1. „Pradink“ (rež. Jordan Peele, „Get Out“, JAV)
2. „Tvin Pyksas“ (rež. David Lynch, „Twin Peaks: The Return“, JAV)
3. „Pašauk mane savo vardu“ (rež. Luca Guadagnino, „Call Me by Your name“, Brazilija, Italija, Prancūzija, JAV)
4. „Zama“ (rež. Lucrecia Martel, „Zama“, Argentina, Brazilija, Ispanija, Olandija, Meksika, Portugalija, JAV)
5. „Vesternas“ (rež. Valeska Grisebach, „Western“, Vokietija)
6. „Veidai kaimai“ (rež. Agnes Varda, JR, „Visages Villages“, Prancūzija)
7. „Geras laikas“ (rež. Josh ir Benny Safgie, „Good Time“, JAV)
8. „Nemeilė“ (rež. Andrejus Zviagincevas, „Neliubov“, Rusija, Prancūzija, Belgija, Vokietija)
9–10. „Diunkerkas“ (rež. Christopher Nolan, „Dunkirk“, JAV, D. Britanija) ir
„Floridos“ projektas“ (rež. Sean Baker, „The Florida Project“, JAV) – surinko po lygiai balsų.
Visą filmų sąrašą su komentarais galima rasti Britų kino instituto (BFI) tinklaraštyje.
Mirė Johnny Hallyday
Gruodžio 6 d. mirė Johnny Hallyday – vienas populiariausių prancūzų roko dainininkų, kino aktorius ir kelių prancūzų kartų dievukas. Jam buvo septyniasdešimt ketveri. Dainininko palaikus Paryžiaus Eliziejaus laukais sekmadienį lydėjo tūkstančiai prancūzų, atsisveikino žodį tarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Johnny Hallyday įrašė per 900 dainų, pardavė per 110 mln. plokštelių, jo koncertuose apsilankė beveik 30 milijonų klausytojų. 7-ojo dešimtmečio pradžioje jaunasis Jeanas-Philippe’as Smetas pajuto įsižiūrėjusios į Ameriką, bet norinčios išsaugoti prancūzišką tapatybę naujos prancūzų kartos dvasią. Būsimasis dainininkas gimė 1943 m. Paryžiuje, jo tėvas buvo belgas, motina – prancūzė, tėvai iškart išsiskyrė, berniuką auklėjo Londone įsikūrusi teta. 1957 m. grįžęs į Paryžių ir pasivadinęs Johnny Hallyday pseudonimu, iš pradžių jis imitavo Elvį Presley, bet dainavo prancūziškai. 1960 m. Johnny Hallyday išleido pirmą plokštelę. Laikui bėgant jis susikūrė „sentimentalaus rokerio“ įvaizdį, kuris buvo priimtinas daugumai prancūzų, sekusių aistringus dainininko romanus su kitomis garsenybėmis. Tarp Hallyday žmonų buvo dainininkė Sylvie Vartan ir kino aktorė Nathalie Baye, jo sutikta Jeano-Luco Godard’o filmo „Detektyvas“ filmavimo aikštelėje 1985 metais. Vaidmenį šiame filme dainininkas laikė pirmuoju „tikru“, nors kine Hallyday pasirodydavo ir dainavo nuo 1961-ųjų, kai tapo įžymybe. Beje, būdamas vienuolikos jis nusifilmavo Henry Clouzot filme „Les Diaboliques“, bet epizodas į filmą nepateko. Po „Detektyvo“ Hallyday vaidino Alaino Corneau, Costa-Gavraso, kitų režisierių filmuose. 10-ajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje kurtuose filmuose „Love Me“ (rež. Laetitia Masson, 1999) ar Jeano-François Stévenino „Miškoje“ („Mischka“, 2000) Hallyday pradeda grumtis su savo mitu, vaidindamas dainininkus, o Laurent’o Tuelio filme „Jean-Philippe“ jis prisimena savo gyvenimo kelią. 2009 m. Kanuose buvo parodytas Johnnie To filmas „Kerštas“ („Vengeance“), kuriame Hallyday suvaidino tėvą, Honkonge keršijantį dukters žudikams. Paskutinius vaidmenis dainininkas sukūrė Claude’o Leloucho filmuose „Niekše, tave visi myli“ („Salaud, on t’aime!“, 2014) ir „Visų gyvenimai“ („Chacun sa vie“ , 2017).
Parengė Ž. P.
