Kino naujienos trumpai

Ingeborga Dapkūnaitė – tarp pretendentų į rusų kino kritikų apdovanojimus

Paskelbti pretendentai į Rusijos nacionalinės kino kritikų ir kino spaudos apdovanojimus „Baltasis dramblys“. Daugiausia nominacijų gavo du filmai – Andrejaus Zviagincevo „Nemeilė“ ir Boriso Chlebnikovo „Aritmija“. Jie abu pristatyti šešiems apdovanojimams, tarp jų ir geriausio filmo kategorijoje. Į geriausio filmo apdovanojimą taip pat pretenduoja Rustamo Chamdamovo filmas „Maišas be dugno“ („Mešok bez dna“).

Chamdamovas, Chlebnikovas ir Zviagincevas nominuoti ir geriausio režisieriaus apdovanojimui. Geriausio scenarijaus apdovanojimui pristatyti Natalija Meščianinova ir Borisas Chlebnikovas (už „Aritmijos“ scenarijų), Olegas Negincevas ir Andrejus Zviagincevas (už „Nemeilės“ scenarijų) ir Jusupas Razykovas už filmo „Turkiškas balnas“ („Tureckoje sedlo“) scenarijų. Geriausio operatoriaus apdovanojimui nominuoti Jurijus Klimenka („Matilda“), Michailas Kričmanas („Nemeilė“) ir Ališeras Chamichodžajevas („Aritmija“). Į geriausios metų aktorės apdovanojimą pretenduoja Irina Gorbačiova („Aritmija“), Darja Žovner („Ankštumas“), Svetlana Nemoliajeva („Maišas be dugno“) ir Marjana Spivak („Nemeilė“). Apdovanojimui už geriausią vyro vaidmenį pristatyti Valerijus Maslovas („Turkiškas balnas“), Jevgenijus Tkačiukas („Kaip Vitia Česnokas vežė Liochą Štyrių į invalidų namus“), Aleksandras Jacenka („Aritmija“). Už geriausius antrojo plano vaidmenis nominuoti: Ingeborga Dapkūnaitė („Matilda“), Olga Dragunova („Ankštumas“), Alisa Freindlich („Didysis baletas“), Sergejus Garmašas („Šaltasis tango“), Vladimiras Iljinas („Atvirame kosmose“), ir Aleksejus Serebriakovas („Kaip Vitia Česnokas vežė Liochą Štyrių į invalidų namus“).

Į geriausio debiuto apdovanojimą pretenduoja Ivano Bolotnikovo „Charmsas“, Kantemiro Balagovo „Ankštuma“ („Tesnota“), Aleksandro Chanto „Kaip Vita Česnokas vežė Liochą Štyrių į invalidų namus“ („Kak Vitka Česnok vioz Liochu Štyria v dom invalidov“) ir Leros Surkovos „Pagonys“ („Jazyčniki“).

Vokiečių režisieriai kviečia atnaujinti Berlyno kino festivalį

Lapkričio pabaigoje garsūs vokiečių kino režisieriai paskelbė atvirą laišką, kuriame kviečiama suteikti „naują pradžią“ pačiam svarbiausiam kino renginiui Vokietijoje – Tarptautiniam Berlyno kino festivaliui. Laiškas paskelbtas žurnale „Spiegel“, jį pasirašė septyniasdešimt devyni režisieriai, tarp kurių Maren Ade, Fatihas Akinas, Andreasas Dresenas, Christianas Petzoldas, Caroline Link, Dominikas Grafas.

Laiške režisieriai kviečia atlikti „kapitalinį festivalio remontą“. Jų manymu, kitas festivalio direktorius turi būti „pavyzdingas kuratorius, jaučiantis aistrą kinui ir turintis plačių ryšių visame pasaulyje“. Naujasis Berlinalės vadovas turėtų pasiekti, kad Berlyno festivalis galėtų lygintis su Kanais ir Venecija. Dabartinio Berlinalės direktoriaus Dieterio Kosslicko sutartis sudaryta iki 2019 metų gegužės, tad laiškas suprantamas kaip signalas, kad dalis svarbiausių vokiečio kino kūrėjų yra nepatenkinti kryptimi, kurios ne vienus metus laikosi Berlinale. „Spiegel“ rašo, kad iš kino kūrėjų Kosslickas sulaukia daug pašaipų, nes ne kartą yra atsisakęs į pagrindinį konkursą paimti filmus, kurie vėliau gaudavo svarbiausius kino apdovanojimus. Taip pat pažymima, kad vadovaujant Kosslickui festivalis prarado savo svarbą.

Kitas Berlyno kino festivalis vyks 2018 m. vasario 15–28 dienomis. Jo žiuri vadovaus vokiečių režisierius Tomas Tykweris.

Kuriamas pirmasis bendros lenkų, čekų ir ukrainiečių gamybos serialas

Kuriamas pirmasis bendros lenkų, čekų ir ukrainiečių gamybos serialas „Malonumo principas“ („Zasada przyjemności“). Tai bus gana niūrus kriminalinis serialas pagal Maciejaus Maciejewskio scenarijų. Jį kuria dokumentinių ir vaidybinių filmų režisierius Dariuszas Jabłońskis („Fotomėgėjas“, „Aviečių vynas“). Scenarijų gaubia paslaptis – net aktoriai nežino, kas yra žudikas. Małgorzata Buczkowska vaidina policininkę Mariją – buvusią violončelininkę, jos kolegą – visų nemėgstamą Juzefą – kuria Robertas Gonera, o priverstą atremti politikų spaudimą jų šefą – Mirosławas Baka. Seriale bus rodomos trys tiriamos bylos. Viena Lenkijoje, kita Prahoje, kur vaidinant teatro spektaklį įvyksta siaubingas atradimas. Šį nusikaltimą tiria pagyvenęs policininkas Viktoras (Karel Roden). Trečiojo tyrimo veiksmo vieta – Odesa. Į jos paplūdimį atplukdoma valtis, kurioje randamas sužalotas jaunos moters kūnas. Šį nusikaltimą tiria Serhijus (Sergejus Strelnikovas) – jaunas policininkas, kurį slegia skausminga karinė patirtis. Kai paaiškės, kad visos trys bylos turi bendrą vardiklį, susietą su bendra visoms šalims komunistine praeitimi, Marija, Viktoras ir Serhijus sujungs savo jėgas. Aštuonių serijų premjera numatyta ateinančių metų rudenį.

Jegoras Končialovskis kuria filmą apie Zoją Kosmodemjanskają

Aštraus siužeto filmais apie gangsterius („Antikileris“) išgarsėjęs Jegoras Končialovskis (Andrejaus Končialovskio sūnus ir Nikitos Michalkovo sūnėnas) lapkričio pabaigoje pradėjo kurti filmą „Zojos kančios“ („Strasti po Zoje“). Tai bus pasakojimas apie Zoją Kosmodemjanskają – vieną sovietų panteono didvyrių. 1941-aisiais ši septyniolikmetė mergina buvo pakarta pamaskvės kaime vokiečių okupantų įsakymu. Jai buvo suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrės vardas. Scenarijų istorinių dokumentų ir liudininkų parodymų pagrindu parašė Jelizaveta Trusevič. Pasak režisieriaus, svarbu sukurti filmą dabar, kai socialiniuose tinkluose atsirado daug neva sensacingos medžiagos apie šią didvyrę.

1995 m. režisierius Semionas Aranovičius (1934–1996) pradėjo kurti filmą „Agnus Dei“, kurio pagrindas taip pat buvo Kosmodemjanskajos istorija. Tai turėjo būti Stalino propagandos mechanizmus demaskuojantis pasakojimas, tačiau po režisieriaus mirties filmas liko nebaigtas. Iš Končialovskio ir Trusevič pasisakymų akivaizdu, kad „Zojos kančių“ uždavinys – priešingas.

Kalėdinė daina iš Alaino Chabat filmo

Lietuvoje taip pat prasidėjo kalėdinė karštligė. Nuo jos niekur nepabėgsi, todėl siūlau pasižiūrėti australų dainininkės Sia vaizdo klipą „Santa’s Coming For Us“. Ši daina skambės naujame Alaino Chabat filme „Santa & Cie“. Filmas nuo gruodžio 6 d. rodomas Prancūzijos ekranuose. Jo siužetas paprastas: 92 tūkstančiai padėjėjų, kurie turi paruošti dovanas vaikams, suserga visi iškart. Tai didelis smūgis Santai, kuris geriau žinomas Kalėdų Senelio vardu. Jis neturi pasirinkimo ir vyksta į Žemę ieškoti vaistų. Čia jis dar turi rasti sąjungininkų, padėsiančių jam išgelbėti Kalėdų magiją.

Vaizdo klipą galima pasižiūrėti čia.
 

Parengė Ž. P.