7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Amžinai aktualus „Kabaretas“

7md inf.
Nr. 27 (1221), 2017-09-01
Kinas Anonsai
„Kabaretas“
„Kabaretas“

Šį rudenį „Skalvija“ tęsia susitikimus su klasikiniu kinu ir pradeda rodyti Bobo Fosse filmą „Kabaretas“ („Cabaret“, JAV, 1972). Rugsėjo 3 d. filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

 

Bobas Fosse atnaujino ir reformavo klasikinio miuziklo žanrą, ypač jo filmai „Visas tas džiazas“ ir „Kabaretas“, išplėtę tradicinio miuziklo ribas. Pirmajame filme jis parodė vidinius menininko išgyvenimus, „Kabarete“ norėjo tiksliai atkurti konkretų istorijos tarpsnį, išsaugodamas ir žanro sąlygiškumą, ir originaliai suderindamas istorinį bei muzikinį filmo sluoksnius. Filmas buvo kuriamas Vokietijoje, dalis grupės buvo vokiečių kino profesionalai.

 

„Kabareto“ genezė įdomi, ji siekia realius įvykius ir žmones. 1929-aisiais Oksfordo studentas Christopheris Isherwoodas (filme Brajanas Robertsas) atvyko į Berlyną, kuriame gyveno beveik penkerius metus – iki 1933-iųjų. Čia jis susipažino su anglų aktore Jean Ross. Savo išgyvenimus, draugų ir pažįstamų likimus Isherwoodas aprašė knygose „Berlyno istorijos“, „Atsisveikinimas su Berlynu“. Į pastarąją jis įdėjo apsakymą „Salė Bouls“, kurio prototipas ir buvo Ross. Beje, herojės pavardė nėra atsitiktinė, mat 1931-aisiais Berlyne Isherwoodas susipažino su amerikiečių rašytoju Paulu Bowlesu –  ši pažintis buvo svarbi abiem. Isherwoodas yra rašęs: „Esu kaip fotoaparatas atviru objektyvu, visiškai pasyvus, toks, kuris ne mąsto, o tik fiksuoja. Jis fiksuoja besiskutantį vyrą lange priešais ir kimono vilkinčią moterį, kuri plauna galvą. Kada nors visa tai bus išryškinta, nuotraukos kruopščiai atspausdintos ir išsaugotos.“ Knygų pagrindu vėliau bus parašyta pjesė, o laikui bėgant ir miuziklo libretas. Fosse filmo pagrindu tapo visi trys kūriniai.

 

„Kabareto“ veiksmas apima Veimaro Respublikos pabaigą, kai į valdžią ateina naciai. 1931-ieji. Jaunas anglų rašytojas Brajanas (Michael York) atvyksta į Berlyną ir apsigyvena pensione. Čia jis susipažįsta su ekscentriška amerikiete, diplomato dukterimi Sale Boulz (Liza Minelli). Ji vienintelė, su kuria Brajanas randa bendrą kalbą. Mergina dainuoja naktiniame muzikiniame klube. Čia Salės ir kitų atlikėjų dainos persipina su realiu gyvenimu, tampa lyrišku arba satyrišku asmeninių, socialinių ar politinių įvykių komentaru. Brajanas mezga pažintis – Salė suranda jam mokinių, kurie nori išmokti anglų kalbos. Nors ir homoseksualus, Brajanas įsimyli Salę. Netrukus jis atsidurs keistame erotiniame trikampyje kartu su Sale ir aristokratu Maksimiljanu (Helmut Griem). Visų šių įvykių fone auga nacių pavojus. Viskas prasideda menkais incidentais, lankstinukų kova su komunistais, bet baigsis krauju ir antisemitiniais susidorojimais...

 

Fosse filmas buvo drąsus eksperimentas, nes jis pasiryžo sugriauti žanro konvencijas, rekonstruoti dramatiškus įvykius visada pramoginiu žanru laikytame miuzikle, kurti kelis prasmių sluoksnius ir palikti vietos refleksijai. Nors filmo siužetas gana paprastas, melodramatiškas, kartu su tikroviškais Lizos Minelli ir programos vedėją suvaidinusio Joelio Grey’aus personažais filme atsiranda tiesos pojūtis. Fosse dažnai jo pasiekia ir paraleliai kurdamas istorinę bei kabareto tikrovę.

 

Ypač kruopščiai „Kabarete“ perteikta to meto Vokietijos ir nuolat augančios grėsmės atmosfera. Filmo pradžioje Salė kalba apie „dieviškojo dekadentiškumo“ žavesį, kurį ekrane atskleidžia detalės, rodančios papročių laisvę ir audringą naktinį miesto gyvenimą. Tačiau kabaretui filme tenka Brechto komentatoriui artimas vaidmuo. Fosse rodo kabaretą kaip kritišką tikrovės interpretavimo būdą, tai dažnai pabrėžia ir paralelinis montažas. Pasaulis „Kabarete“ yra tikras, bet kartu ir stilizuotas. Jo vulgarią, kartais deformuotą tikrovę akivaizdžiai įkvėpė negailestingo dekadentiškos Berlyno tikrovės stebėtojo Georgo Groszo satyriniai piešiniai. Vienas įsimintiniausių filmo epizodų – scena pakelės smuklėje, kur sentimentalią dainą „Ateitis priklauso man“ pakiliai dainuoja berniukas, vilkintis „Hitlerjugend“ uniformą. Scena persunkta gryno kičo, kuris neatsiejamas nuo nacionalizmo šaknų ir fanatiško klausančiųjų troškimo vienytis, ji perteikia nacių ideologiją tiksliau už bet kurį rašytinį tekstą.

 

Bravūriškas filmas iškart sulaukė pripažinimo, jis buvo apdovanotas „Oskarais“ už režisūrą, operatoriaus darbą, scenografiją, garsą, montažą ir muziką bei Minelli ir Grey’aus aktorystę.

Žymos:
7md inf.,
„Kabaretas“
„Kabaretas“
„Kabaretas“
„Kabaretas“