Kino naujienos trumpai

Mirė Aleksejus Batalovas

Birželio 15 d. mirė vienas populiariausių rusų kino aktorių Aleksejus Batalovas. Jis gimė 1928 m. Maskvos dailės teatro aktorių Vladimiro Batalovo ir Ninos Olševskajos šeimoje. Didelės įtakos jam turėjo poetė Anna Achmatova, kuri dažnai gyvendavo būsimo aktoriaus motinos ir jo patėvio rašytojo Viktoro Ardovo namuose. 1950 m. Batalovas baigė aktoriaus studijas, 1954 m. pradėjo dirbti kine, iš viso jis nusifilmavo per 40 filmų. Pirmas svarbus vaidmuo – darbininkas Aleksejus Josifo Cheifico filme „Didžioji šeima“ (1954). Kitame šio režisieriaus filme „Dama su šuniuku“ (pagal A. Čechovą) Batalovas suvaidino Gurovą. 1957 m. Batalovas vaidino viename svarbiausių sovietų „atlydžio“ filmų – Michailo Kalatozovo „Skrenda gervės“, kuris buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“, prie svarbiausių šios krypties filmų priskiriamos ir Michailo Rommo „Devynios vienerių metų dienos“ (1961), kuriame Batalovas suvaidino mokslininką fiziką, rizikuojantį savo gyvybe. Sovietų moterų numylėtiniu ir idealu jis tapo suvaidinęs gydytoją Ustimenką filme „Brangus mano žmogus“ (pagal J. Germaną, rež. J. Cheificas, 1958). Panašiai buvo vertinamas ir Batalovo suvaidintas šaltkalvis Goša „Oskaru“ apdovanotame Vladimiro Menšovo filme „Maskva netiki ašaromis“ (1979). 1959 m. Batalovas debiutavo režisūroje – ekranizavo Nikolajaus Gogolio apysaką „Apsiaustas“. Nuo 1975 m. dėstė aktoriaus meistriškumą Maskvos kinematografijos institute, parašė kelias knygas ir memuarus.

Mirė Johnas Avildsenas

Birželio 16 d. mirė amerikiečių režisierius Johnas Avildsenas. Jam buvo 81-eri. Baigęs studijas Niujorke, Avildsenas dirbo Arthuro Penno, Otto Premingerio asistentu, 1969 m. sukūrė debiutinį filmą „Turn On To“, kurio veikėjas – vadybininkas, atrandantis Grinič Vilidžo pasaulį. 8-ajame dešimtmetyje jis tapo vienu Naujojo Holivudo eksperimentatorių, kūrė filmus ties „exploitation cinema“ riba. Pirmasis didelis Avildseno pasisekimas, filmas „Džo“ („Joe“, 1970) pasakojo apie darbininką, kuris žavisi hipiais, bet šie jį atstumia. Avildsenas bandė įvairius žanrus, tačiau labiausiai žinomas kaip filmų „Rokis“ (1976), kuris jam atnešė „Oskarą“, ir „Karatė vaikis“ (1984) autorius.

Wong Kar-wai bus apdovanotas Lumière’ų prizu

2017-aisiais Lumière’ų prizo (Le Prix Lumière) laureatu taps Honkongo kino meistras Wong Kar-wai. Šis apdovanojimas kasmet teikiamas Lione vykstančiame kino festivalyje, kurį rengia Thierry Frémaux. Pernai prizu buvo apdovanota Catherine Deneuve. Šiemet festivalis vyks spalio 14–22 d., vienas prestižiškiausių kino apdovanojimų, vis dažniau pavadinamas „kino Nobelio premija“, bus teikiamas devintą kartą. Sužinojęs apie prizą, „Meilės laukimo“ autorius pareiškė, kad jam teko didelė garbė ir jis nekantriai laukia spalio, kada atvyks į Lioną. Festivalis vyksta kino muziejuje, kuris įrengtas buvusiame brolių Lumière’ų fabrike. Prizas siejamas su ypatinga tradicija – kiekvienam laureatui suteikiama galimybė savo maniera sukurti pirmojo kino filmo „Darbininkų išėjimas iš brolių Lumière’ų fabriko“ perdirbinį.

Mathieu Amalricui paskirtas Jeano Vigo prizas

Praėjusį pirmadienį Pompidou centre Paryžiuje buvo įteikti Jeano Vigo apdovanojimai. Nuo 1951 m. Jeano Vigo prizas skiriamas prancūzų režisieriams už filmus, pasižyminčius nepriklausoma dvasia ir originaliu stiliumi. Taip pagerbiamas ir 1934 m. miręs kultinės „Atalantos“ autorius. Šiemet iš kritikų, platintojų ir ankstesnių laureatų sudarytas žiuri prizą paskyrė biografiniam Mathieu Amalrico filmui „Barbara“. Šis pasakojimas apie prieš dešimt metų mirusią dainų autorę ir atlikėją šiemet buvo rodytas Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje ir apdovanotas prizu už kino poeziją. Jeano Vigo prizu trumpametražiam filmui apdovanotas Emmanuelis Marre’as už „Vasaros filmą“ („Film de l’été“). Jeano Vigo garbės apdovanojimas paskirtas Aki Kaurismäki už „savitą socialinį ir poetinį kiną“.

„Kinotavr“ apdovanojimai socialiai angažuotam kinui

Praėjusį trečiadienį Sočyje (Rusija) baigėsi 28-asis Rusijos kino festivalis „Kinotavr“. Žiuri, kuriam šiemet vadovavo aktorius Jevgenijus Mironovas, Didžiuoju prizu apdovanojo Boriso Chlebnikovo filmą „Aritmija“. Filmo herojus – talentingas greitosios pagalbos gydytojas Olegas, kuris nuolat skuba gelbėti kitų. Jam atrodo, kad šeima, karjera, nuosavas gyvenimas gali palaukti, kol jis daro pasaulį geresnį. Tačiau kol Olegas gelbėjo kitus, jo žmona nusprendė skirtis, o ligoninėje atsirado naujas viršininkas, kuriam rūpi tik statistika. Pagrindinį vaidmenį šiame filme sukūręs Aleksandras Jacenka apdovanotas už geriausią vyro vaidmenį. Chlebnikovas – vienas įdomiausių šių dienų rusų režisierių. Jis debiutavo 2003 m. filmu „Koktebelis“ (kartu su Aleksejumi Popogrebskiu). „Aritmija“ taip pat pelnė iš festivalio žiūrovų simpatijų prizą.

Už geriausią režisūrą apdovanotas Rezo Gigineišvilis, jo filmas „Įkaitai“ („Založniki“) paremtas tikrais įvykiais, kai 9-ajame dešimtmetyje septyni jauni gruzinai iš garsių ir turtingų šeimų norėjo pagrobti lėktuvą ir pabėgti iš SSRS. Geriausio operatoriaus prizu apdovanotas ir filmo operatorius Vladislavas Opeljancas („Įkaitai“). Prizą už geriausią moters vaidmenį gavo Inga Oboldina už vaidmenį Kirilo Pletniovo filme „Degink“ („Žgi“). Grigorijaus Gorino prizas už geriausią scenarijų atiteko Ivanui Lapšinui ir Vitalijui Suslinui už filmo „Galva. Dvi ausys“ („Golova. Dva ucha“, rež. V. Suslin) scenarijų. Geriausiu debiutu pripažintas Kantemiro Balagovo filmas „Ankštuma“ („Tesnota“), Kanuose šiemet pelnęs FIPRESCI prizą. Specialiuoju Mikaelo Tariverdijevo žiuri diplomu už geriausią muzikinį sprendimą apdovanotas režisierius Jusupas Razykovas už filmą „Turkiškas balnas“ („Tureckoje sedlo“). Specialusis žiuri diplomas už naują žanrinio kino lygmenį paskirtas filmo „Blokbasteris“ („Blokbaster“) autoriui, mat filmo režisierius Romanas Volobujevas paskelbė, kad išima savo vardą iš filmo titrų. Kino kritikų ir kinotyrininkų gildijos prizas, kuris nuo šių metų vadinsis gegužę mirusio kultūrologo ir ilgamečio žurnalo „Iskusstvo kino“ redaktoriaus Daniilo Dondurejaus vardu, paskirtas filmui „Ankštuma“. Kino kritikų ir kinotyrininkų gildijos diplomais apdovanoti filmai „Turkiškas balnas“ ir „Galva. Dvi ausys“.

Woody Alleno filmas teatro scenoje

Rusų teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas neliko abejingas paskutiniais metais įsigalėjusiai madai perkelti į sceną garsius filmus. Birželį Maskvos dailės teatre vyksta jo spektaklio pagal Woody Alleno filmą „Vyrai ir žmonos“ („Husbands and Wives“, 1992) premjera. Allenas šį filmą priskiria prie savo geriausių, tai pasakojimas apie meilę, neištikimybę, išsiskyrimus ir sugrįžimus. Komedija čia virsta drama ir atvirkščiai. Kartu su Bogomolovu dirbo jo nuolatinė bendraautorė, dailininkė Larisa Lomakina. Tai jau antrasis šį sezoną Bogomolovo spektaklis pagal garsųjį režisierių – sezono pradžioje jis pastatė Alleno pjesę „350 Central Park West, New York, NY 10025“. Bogomolovas sako, kad dirbti su Alleno tekstais – vienas malonumas: „Ypač mėgstu jo ironiją, lengvumą, savotišką netvarką, ypatingą mokėjimą dirbti su aktoriais ir savotišką vaidybos manierą.“ Naujame spektaklyje vaidina Igoris Gordinas, Darja Moroz, Igoris Vernikas, Sergejus Čonišvilis, Svetlana Kolpakova ir kiti.

Parengė Ž. P.