Mirė Michailas Kalikas
Kovo 31 d. Jeruzalėje mirė kino režisierius Michailas Kalikas – vienas ryškiausių sovietų Naujosios bangos kūrėjų. Kalikas gimė 1927 m. Archangelske, teatralų šeimoje. Jis studijavo teatrologiją Maskvos teatro institute (GITIS), 1949 m. įstojo į Maskvos kinematografijos institutą (VGIK). 1951 m. kartu su kitais studentais Kalikas buvo apkaltintas „žydų buržuaziniu nacionalizmu“ ir nuteistas dešimt metų kalėti. 1954 m. jis buvo išlaisvintas, reabilituotas ir tęsė mokslus.
Pirmą savarankišką vaidybinį filmą „Lopšinė“ („Kolybelnaja“) Kalikas sukūrė 1959 m. Kišiniove, kino studijoje „Moldovafilm“. 1961 m. ten pat sukurtas ir jo filmas „Žmogus eina paskui saulę“ („Čelovek idiot za solncem“) – vienas pirmųjų sovietų Naujosios bangos filmų, tapęs vėlesnio poetinio kino pagrindu ir paveikęs ne vieną atlydžio kino kūrėją. Filme poetiškai rodoma viena mažo berniuko diena, jo sutikti žmonės atskleidžia skirtingą požiūrį į gyvenimą. 1964 m. Kalikas ekranizavo Boriso Balterio apysaką „Iki pasimatymo, berniukai“. Pasakojimas apie pajūrio miestelyje gyvenančius draugus, kurių jaunystę nutraukė karas, sulaukė oficiozinių leidinių kritikos ir netrukus buvo uždraustas. Kaliko filmas „Mylėti...“ ekranuose pasirodė 1968 m., jis buvo be autoriaus sutikimo permontuotas ir sutrumpintas. Kai režisierius kreipėsi į teismą, jam buvo iškelta baudžiamoji byla, o autorinė filmo kopija per kratą atimta. 1971 m. Kalikas emigravo į Izraelį. Autorinę „Mylėti...“ versiją režisierius iš dalies atkūrė tik 1990 metais, konfiskuota kopija taip ir nebuvo rasta. Atkurtame „Mylėti...“ yra ir valdžią papiktinęs epizodas, kuriame apie meilę kalba rusų disidentų itin gerbiamas stačiatikių šventikas ir filosofas Aleksandras Menis. Kaliko filmai dabar laikomi sovietų kino klasika. 1991 m. režisierius sukūrė savo paskutinį filmą – autobiografinį „Ir sugrįžta vėjas...“ („I vozvraščiajetsa veter...“).
Darbštuolis Olivier Assayasas
Prancūzų kino režisierius Olivier Assayasas pernai Kanuose gavo geriausio režisieriaus apdovanojimą už Lietuvoje iki šiol nepasirodžiusį filmą „Personal Shopper“, neseniai jis parašė scenarijų Romanui Polanskiui. Dabar jis rengiasi filmuoti Sylvesterį Stallonę, pakeitusį Robertą De Niro filme pavadinimu „Idol’s Eye“. Jame taip pat vaidins Robertas Pattinsonas ir Rachel Weisz. Bet vis daugiau kalbama apie kitą režisieriaus projektą, kuris vadinasi „Wasp Network“. Tai bus filmas apie Šaltojo karo pabaigą. Jo tema – 1980–1990 m. Floridoje veikusios Kubos teroristinės grupės, turėjusios savo padalinius Centrinėje Amerikoje. Įdomu, kad JAV valdžia žinojo apie organizaciją ir net palaikė teroristus.
Naujo Abdellatifo Kechiche’o filmo nebus Kanuose
2013 m. Abdellatifo Kechiche’o filmas „Adelės gyvenimas“ Kanuose buvo apdovanotas „Auksine palmės šakele“, tačiau naujausias jo filmas šiemet festivalyje nebus rodomas, nes problemų kelia režisieriaus kontraktas su „France Télévisions“. Vis dėlto režisierius tikisi pagal François Bégaudeau knygą „La Blessure, la vraie“ sukurtą dilogiją „Les Dés sont jetés“ ir „Pray for Jack“ parodyti Kanuose ateinančiais metais. Kechiche’as filme pasakoja apie vieno penkiolikmečio vasarą 9-ajame dešimtmetyje. Režisierius neatmeta, kad galėtų būti sukurta ir trečioji dalis.
Filmas su Tomu Hardy pagaliau rado režisierių
Čilės režisierius Pablo Larraínas („Žaklina“, „Neruda“) pakeis Kathryn Bigelow „Tikro amerikiečio“ („The True American“) filmavimo aikštelėje. Filme, pasakojančiame, kaip po Rugsėjo 11-osios vienas Dalaso reakcionierius ėmėsi žudyti musulmonus, pagrindinį vaidmenį kuria Tomas Hardy.
Restauruojamas Sergejaus Bondarčiuko filmas „Karas ir taika“
Viena didžiausių Rusijos kino ir televizijos kompanijų „Glavkino“ restauruoja originalią Sergejaus Bondarčiuko filmo „Karas ir taika“ kino juostą. Speciali 1965–1967 m. kurtos keturių serijų Levo Tolstojaus ekranizacijos kopija, skirta rodyti po daugelio dešimtmečių, buvo saugoma Maskvos kino muziejuje. Restauruotas filmas bus rodomas autentiška kino aparatūra, kuri filmą rodė ir prieš penkiasdešimt metų. Unikalus kino projektorius ir optika saugomi Kino technikos muziejuje.
Kovo 31 d. Maskvoje įsikūręs „Glavkino“ atidarė memorialinį Sergejaus Bondarčiuko kabinetą. Žiūrovai galės pamatyti režisieriaus darbo stalą, „Karo ir taikos“ afišų kopijas, unikalią fotomedžiagą, vieną iš trijų kamerų, kuria buvo filmuojama 1968 m. „Oskaru“ apdovanota kino epopėja. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Liudmila Saveljeva, Viačeslavas Tichonovas ir Sergejus Bondarčiukas.
Parengė Ž. P.
