Filme „Senekos diena“ atgims legendinė Rotonda

Rudenį Lietuvos kino ekranuose pasirodys naujas Kristijono Vildžiūno vaidybinis filmas „Senekos diena“, kurio veiksmas vyksta dabartyje ir vėlyvuoju sovietmečiu. Pagrindinis filmo herojus Simonas vaizduotėje nusikelia į savo jaunystės dienas. Gyvenimo aplinkybės ir bėgantis laikas verčia jį iš naujo persvarstyti savo praeitį.

Atkuriant beveik trisdešimties metų senumo interjerus ir eksterjerus, „pertvarkos“ laikų atmosferą, bene svarbiausias K. Vildžiūno pagalbininkas buvo kino dailininkas Galius Kličius. Jo darbai puikiai žinomi žiūrovams – Kličius sukūrė per dvidešimtį lietuviškų filmų scenografiją, beveik tiek pat bendros gamybos su užsienio šalimis kino ir televizijos projektų, dirbo su režisieriais Vytautu Žalakevičiumi, Gyčiu Lukšu, Raimundu Banioniu, Algimantu Puipa.

Dailininkas sako, kad anksčiau be džiaugsmo dirbo tuose filmuose, kurie kalbėjo apie realybę. „Sovietmečiu tų šiuolaikinių filmų siaubingai nemėgau. Siaubingai. O štai retro juostos – tik duokit daryti. Jose man esminiai dalykai yra vizija, jausmas, nuotaika“, – sako Kličius.

Retro atmosfera svarbi ir „Senekos dienoje“. Siekiant ją atskleisti, reikėjo rasti ir dekoruoti sovietmečio laiptines ir kambarius, gatves ir viešas vietas, kur filmo veikėjai leido laisvalaikį. Smagiausia dailininkui buvo atkurti senąją Rotondą Sereikiškių parke, sovietmečiu vadintame Jaunimo sodu.

„Kai pradėjom ieškoti vaizdų, kokia tikrai buvo Rotonda, paaiškėjo, kad kiekvienais metais jos išvaizda keitėsi. Kristijonas labai skrupulingai siekia istorinio tikslumo, tad ieškojome konkrečių metų nuotraukų. Keista, bet jų nedaug liko. Padėjo fotomenininko Algirdo Šeškaus archyvai. Perdažėm visą pastatą, uždažėm grafičius, pastatėm medinę tvorelę. Rekonstravome pastato išorėje ir ant vidaus sienų kažkada buvusius ornamentus, užrašą „Kava Ledai“ ant stogo. Labai gaila, kad po filmavimo Rotondą vėl uždarė grotomis. Žinau, kad dukart į tą patį vandenį neįbrisi, bet jaunystės prisiminimai apie susibūrimus šioje vietoje, vakarus su kava ar vyneliu po Rotondos stogu labai smagūs“, – sako dailininkas.

„Senekos dienoje“ keli aštuoniolikmečiai paskutiniais sovietmečio metais įkuria Senekos draugiją, kurios narių moto: „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė“. Meilės trikampis jaunų maksimalistų draugiją išardo, kai Baltijos kelyje patiriamas bendrumo jausmas. Po dvidešimt penkerių metų filmo herojus Simonas – sėkmės sulaukęs žmogus – vis dažniau prisimena save, kadaise jaunystėje atsisakiusį gilių jausmų. Nusivylimo savimi kartėlis pastūmėja herojų prisiminti gyvenimo akimirkas, kurios grąžina savigarbos jausmą, sutaiko su realybe. 

Filme vaidina Dainius Gavenonis, Elžbieta Latėnaitė, Marijus Mažūnas, Vesta Grabštaitė, Arūnas Storpirštis, Arūnas Sakalauskas, Ina Marija Bartaitė.

„Senekos diena“ – pirmas bendras trijų šalių: Lietuvos („Uljanos Kim studija“), Latvijos („Locomotive productions“) ir Estijos („Amrion OÜ“) filmas; jo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, nacionalinio kino centrai Latvijoje ir Estijoje, Europos Sąjungos programa „Media“, Europos Tarybos fondas „Eurimage“.

Filmo premjera Lietuvoje numatoma rugsėjo 30 d.