7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniaklaidą

„7md“ inf.
Nr. 5 (1157), 2016-02-05
Kinas Trumpai
Jacques Rivette
Jacques Rivette

Mirė Jacques’as Rivette’as

 

Sausio 29 d., būdamas 87-erių, mirė prancūzų kino režisierius, vienas prancūzų Naujosios bangos pradininkų Jacques’as Rivette’as. Jis gimė 1928 metais Ruane. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje būsimas režisierius persikėlė į Paryžių, kur Lotynų kvartalo kino klube susipažino su Jeanu-Lucu Godard’u, François Truffaut ir Ericu Rohmeru. 1950 m. Rivette’as kartu su Rohmeru įkūrė „Gazette du cinéma“, kuriame intelektualai diskutavo apie šiuolaikinį kiną. Nuo 1952-ųjų Rivette’as rašė straipsnius žurnalui „Cahiers du cinéma“, 1963–1965 m. buvo jo vyriausiasis redaktorius.

 

Pirmuoju Naujosios bangos filmu dažnai pavadinamas trumpametražis „Šachas ir matas“ („Le coup du berger“), jį Rivette’as nufilmavo Claude’o Chabrolio bute. Pilnametražis debiutinis 16 milimetrų kamera už skolintus pinigus nufilmuotas Rivette’o filmas pasirodė 1961 metais, nors buvo nufilmuotas prieš trejus metus. Po to sukurta Denis Diderot „Vienuolės“ ekranizacija, kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė Anna Karina, dvejus metus laukė cenzūros leidimo rodyti. Pasirodęs ekranuose šis Bažnyčią demaskuojantis filmas – bene vienintelis režisieriaus karjeroje, sulaukęs komercinės sėkmės.

 

Rivette’o filmams būdinga labirintinė naracija ir ilga trukmė, todėl platintojai dažnai atsisakydavo juos rodyti. Rivette’as sukūrė 21 pilno metražo filmą, tarp jų ir 13 valandų trukmės „Neliesk manęs“ („Out 1. Spectre. Noli me tangere“, 1971). Vienu geriausių ir originaliausių Rivette’o filmų laikomas „Selina ir Žiuli visai apsimelavo“ („Céline et Julie vont en bateau“, 1974). Ko gero, garsiausias režisieriaus filmas yra Kanuose apdovanota „Gražioji pikčiurna“ („La Belle Noiseuse“, 1991) – sušiuolaikinta Balzaco „Nežinomo šedevro“ ekranizacija. Filme akivaizdus Rivette’o susižavėjimas kino galimybe fiksuoti realų laiką – žiūrovai dešimtis minučių gali stebėti, kaip Michelio Piccoli vaidinamas dailininkas tapo, kaip rutuliojasi jo santykiai su pozuotoja. 1994 m. Rivette’as sukūrė dviejų dalių filmą „Žana d’Ark“ („Jeanne La Pucelle“. Les batailles“ ir „Jeanne La Pucelle. Les Prisons“), kuriame Sandrine’os Bonnaire suvaidinta pagrindinė herojė elgiasi kaip šiuolaikinė paauglė, o viduramžiai rodomi kaip senų, atgyvenusių formų pasaulis. Paskutinis režisieriaus filmas „36 vaizdai nuo Senlup viršūnės“ („36 vues du Pic Saint Loup“) pasirodė 2009-aisiais.

 

Žurnalui „Iskusstvo kino“ – 85-eri

Sausio 29 d. Maskvos Elektros teatre „Stanislavskij“ 85 metų sukaktį paminėjo seniausias Europos ir Rusijos periodinis kino leidinys – mėnesinis rusų kino žurnalas „Iskusstvo kino“.

Jis pradėtas leisti 1931-ųjų sausį, sujungus du leidinius „Kino i žizn“ ir „Kino i kultura“. Iš pradžių žurnalas vadinosi „Proletarskoje kino“, 1933 m. – „Sovetskoje kino“, o nuo 1936 m. tapo „Iskusstvo kino“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žurnalas spausdino garsių savo laiko kino kūrėjų ir teoretikų tekstus, kurie dabar laikomi klasikiniais. Tai Sergejaus Eizenšteino „Apie daiktų sandarą“, Vsevolodo Pudovkino „Realizmas, natūralizmas ir Stanislavskio sistema“, Viktoro Šklovskio „Apie „svarbius“ ir „nesvarbius“ žanrus, Belos Balazso „Apie kino stiliaus problemą“, Aleksandro Dovženkos, Grigorijaus Kozincevo, Georges’o Sadoulio straipsnius.

 

7-ajame dešimtmetyje aplink žurnalą telkėsi jauni menotyrininkai „šestidesiatnikai“ – Levas Aninskis, Neja Zorkaja, Maja Turovskaja, Ina Solovjova, Jurijus Chaniutinas. Žurnalas liko ištikimas tradicijai ir spausdino teorinius straipsnius. Jame pasirodė Andrejaus Tarkovskio straipsnis „Įamžintas laikas“, iš kurio vėliau išaugo ir to paties pavadinimo režisieriaus knyga, Sergejaus Paradžanovo esė „Amžinas judėjimas“, pokalbis su Sergejumi Urusevskiu „Apie formą“. Būtent „Iskusstvo kino“ straipsniuose, skirtuose lietuvių kinui, pirmąkart nuskambėjo ir apibūdinimas „poetinis lietuvių kinas“.

 

Dabar žurnalui vadovauja sociologas Danijilas Dondurejus. Kiekviename „Iskusstvo kino“ numeryje spausdinama 25–30 straipsnių, skirtų aktualiems kino teorijos ir istorijos klausimams, filmų recenzijos, kino kūrėjų memuarai, kino scenarijai (per metus – 16 scenarijų), didžiausių kino festivalių apžvalgos, daug dėmesio skiriama televizijai ir masinei kultūrai.

 

Prieš kelerius metus visus „Iskusstvo kino“ numerius suskaitmenino JAV nacionalinė biblioteka. Nuo 1997 m. žurnalą galima skaityti internete: www.kinoart.ru

 

Išdalyti Rusijos „Auksiniai ereliai“

Sausio 29 d. Maskvoje vyko Rusijos kino meno akademijos apdovanojimų „Auksinis erelis“ teikimo ceremonija. Geriausiu vaidybiniu Rusijos filmu tapo Anos Melikian filmas „Apie meilę“ („Pro liubov“). Tai novelių, kurias jungia meilės tema, filmas. Jo herojai – jauna pora, kuri nori gyventi kaip japonų animės personažai, nepadorų pasiūlymą iš viršininko gavusi sekretorė, į Maskvą ieškoti vyro ruso atvykusi japonė, moteris, kurią ypatingai užduočiai pasamdė jos buvęs vyras, ir daug kitų veikėjų. Vaidmenis filme sukūrė Renata Litvinova, Michailas Jefremovas, Marija Šalajeva, Julija Snigir, Vladimiras Maškovas, Jevgenijus Cyganovas.

 

Už geriausią režisūrą „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Stanislavas Govoruchinas už filmą Sergejaus Dovlatovo prozos motyvais „Nuostabios epochos pabaiga“ („Konec prekrasnoi epochi“.) Šiam filmui taip pat atiteko apdovanojimai už geriausią antro plano vyro vaidmenį (Dmitrijui Astrachanui), dailininko darbą (Valentinui Gindulianovui), kostiumų dailininko darbą (Natalijai Monevai).

 

„Auksinis erelis“ už geriausią scenarijų paskirtas Aleksandrui Mindadzei už filmą „Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („Milyj Hans, dorogoi Piotr“). Šis bendros Rusijos, Vokietijos ir Ukrainos gamybos filmas pasakoja apie vokiečių inžinierius, kurie prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią atvyko dirbti į SSSR.

 

Už geriausią moters vaidmenį apdovanota Julija Peresild, suvaidinusi ukrainiečių snaiperę filme „Mūšis už Sevastopolį“. „Auksiniu ereliu“ apdovanotas ir filmo operatorius Jurijus Korolis. „Auksinis erelis“ už geriausią vyro vaidmenį įteiktas Fiodorui Bondarčiukui už filmą „Vaiduolis“ („Prizrak“).

 

Dmitrijaus Meschijevo filmas „Batalionas“ (Bataljon“), pasakojantis apie Pirmojo pasaulinio karo metais veikusį moterų bataljoną, apdovanotas „Auksiniais ereliais“ už geriausią antrojo plano moters vaidmenį (Marijai Koževnikovai), geriausią muziką (Jurijui Potejenkai), montažą (Marijai Sergejenko) ir garso režisūrą (Anatolijui Beloziorovui).

 

Geriausio televizijos filmo arba miniserialo „Auksinis erelis“ paskirtas Viačeslavo Nikiforovo „Budeliui“ („Palač“). Šiame seriale vaidinę Viktorija Tolstoganova ir Andrejus Smoliakovas tapo geriausiais televizijos aktoriais. Geriausiu televizijos serialo (daugiau nei 10 serijų) tapo Aleksandro Baranovo ir Ramilio Sabitovo „Jekaterina“.

 

„Auksinis erelis“ geriausiam animacijos filmui atiteko Konstantino Feoktistovo filmui „Trys didvyriai: ėjimas arkliu“. Geriausio nevaidybinio filmo „Auksiniu ereliu“ apdovanotas Pavelo Pečionkino filmas apie tragiško likimo rusų rašytoją „Varlamas Šalamovas. Jaunuolio patirtis“ („Varlam Šalamov. Opyt junoši“). Specialiuoju prizu už indėlį į pasaulinį kino meną apdovanotas Nikita Michalkovas. Geriausiu Rusijoje rodytu užsienio filmu tapo „Žmogus-paukštis“.

 

Parengė Ž. P.

Jacques Rivette
Jacques Rivette
„Apie meilę“
„Apie meilę“