Pirmą kartą festivalyje „Kino pavasaris“ pristatomos programos „Aš esu hibridas“ filmai jungia skirtingas kino kalbos išraiškos priemones ir turi dokumentinio, vaidybinio kino elementų. Taip šie filmai įgauna išskirtinę formą, juose pastebimi įdomūs kūrybiniai sprendimai. Hibridiniai filmai nesiekia pavaizduoti „tiesos“, bet bando reflektuoti ir persvarstyti realybę.
„Šios programos filmai vadinami hibridiniais, nes atsiduria tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Jei pasižiūrėtume į kino istoriją pradedant Dziga Vertovu, Sergejumi Eizenšteinu, tęsiant Johnu Cassavetesu ir Jonu Meku – šis santykis buvo nuolat apmąstomas. Nors kino kamera veikia lyg pasaulį atveriantis, objektyvus stebėtojo žvilgsnis, iš tiesų ji sąveikauja su tikrove ir pati ją keičia. Programos filmai apmąsto ir įsisąmonina šią realybės kaitos problemą paverčia“, – sako filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius ir siūlo tris programos filmus.
Pirmasis – portugalų režisieriaus Miguelio Gomeso trijų dalių filmas pagal garsųjį arabų pasakų rinkinį „Tūkstantis ir viena naktis: Neramioji, Apleistoji, Pakerėtoji“ („Arabian Nights – The Restless One, The Desolate One, The Enchanted One“). Šešias valandas trunkančiame kūrinyje (kiekvieną dalį galima žiūrėti kaip atskirą filmą) gražuolė Šecherezada karaliui seka pasakas, kurios atskleidžia niūrią šių dienų Portugalijos realybę.
Filmą „Šuns širdis“ („The Heart of a Dog“) sukūrė pagrindinė jo herojė – Niujorke gyvenanti elektroninės muzikos pionierė ir menininkė Laurie Anderson. Ji sukūrė intymų filmą apie gyvenimą ir mirtį. Atrodytų, kad filme „Apie futbolą“ („On Football“) nieko ypatingo nevyksta. Režisierius Sergio Oksmanas, po 20 metų sutikęs savo tėvą, susitaria sugrįžti į gimtąjį San Paulą 2014 metais per pasaulio futbolo čempionatą ir praleisti kartu daugiau laiko. Tėvas ir sūnus vienas kitam yra svetimi, bet futbolas palaiko pokalbį ir sutrumpina tylą.
Programoje „Aš esu hibridas“ taip pat bus parodyta žymaus kino operatoriaus Christopherio Doyle’o režisuota trijų dalių odė mylimam miestui ir jo žmonėms „Honkongo trilogija“ („Hong Kong Trilogy“), kurioje save vaidina skirtingų kartų atstovai: ikimokyklinio amžiaus vaikai, studentai ir senjorai; neįtikėtina, 25 metus trukusi, legendinės Argentinos politinės veikėjos Evos Peron palaikų istorija, papasakotą režisieriaus Pablo Agüero filme „Eva nemiega“ („Eva Doesn’t Sleep“); dramą „Guoba ir „Žuvėdra“ („Olmo & the Seagull“, rež. Petra Costa, Lea Glob), kurioje susipina vaidybinio kino struktūrai paklūstantis filmo scenarijus bei tikras aktorių poros gyvenimas; Kinijoje kurtą kelio filmą „Sielos takai“ („Paths of the Soul“, rež. Zhang Yang), vaizduojantį maldos ir susikaupimo kelionę – piligriminį 2 tūkstančių kilometrų žygį pėsčiomis iki sostinės Lhasos ir šventojo Kailašo kalno, ieškant atsakymų į svarbiausius klausimus.