„Oskarai“ kitaip
Amerikos kino akademija sureagavo į kritiką. Kad išvengtų kaltinimų rasizmu, Akademija iš dalies savo narių atims balsavimo teisę ir pakvies dalį naujų narių. 2020-aisiais balsuos dukart daugiau moterų ir tautinių mažumų atstovų. Penktadienį Akademijos vadovė Cheryl Boone Isaacs pranešė, kad Akademijos valdyba balsavo už permainas. Jų dar nebus šiemet, bet per kelerius ateinančius metus pakeitimai turėtų pradėti veikti ir, kalbant apie moteris ar mažumas, nominacijų bei verdiktų rezultatai, pasak jos, bus teisingesni.
Per kelias savaites 51 žmogaus valdyba bus papildyta trimis moterims ir mažumoms skirtomis vietomis. Iki 2020 metų jų sudėtis turi padvigubėti. Svarbu ir tai, kad asmenys, su kinu neturintys nieko bendra daugiau nei dešimt metų, negalės balsuoti už „Oskarus“. Dabar teisę pripažinti „Oskarus“ turi maždaug 6 tūkstančiai Akademijos narių. Pasak „Los Angeles Time“, 94 procentai jų yra baltieji, 77 procentai – vyrai. Juodaodžiai kūrėjai ir moterys jau keliasdešimt metų reikalavo permainų. Šiemet visi 20 „Oskarams“ nominuotų aktorių yra baltieji.
Akademijos sprendimas sulaukė pagyrimų. Tačiau pasigirsta ir kritiškų balsų. Aktorius Donas Cheadle’as atkreipė dėmesį, kad Akademija kovoja su pasekmėmis, o ne su priežastimis, nes Holivudo kino studijose sprendimus ir toliau priima baltaodžiai vyrai, o ne moterys ar juodaodžiai. Kol kas konkretesnis atrodo sprendimas, kad teisė balsuoti dingsta, jei Akademijos narys dešimt metų aktyviai nedalyvauja kino gamyboje. Iki šiol kiekvienas narys balso teisę turėjo iki gyvos galvos.
Tačiau pasigirsta ir kitokių nuomonių. Dienraštis „The New York Times“ perspausdino Charlotte Rampling interviu prancūzų „Europe 1“ radijui, kuriame, paklausta, ar supranta žadančių boikotuoti šiųmetę „Oskarų“ ceremoniją juodaodžių kino kūrėjų pyktį, britų aktorė atsakė, tai yra „rasizmas prieš baltuosius“ (it’s racist against whites). Ji mano, kad niekad negali tiksliai žinoti, kaip balsuoja Akademijos nariai, ir kad kartais juodaodžiai aktoriai nebūna verti patekti į nominuotųjų sąrašus. Rampling šiemet yra nominuota „Oskarui“ už vaidmenį filme „45 metai“, už kurį gruodį gavo Europos kino akademijos apdovanojimą.
Holivudas planuoja kurti filmą apie Aleksandrą Solženicyną
Studija „Primeridian Entertainment“ paskelbė planuojanti kurti filmą apie rusų rašytoją, Nobelio premijos laureatą Aleksandrą Solženicyną. Projektas dar neturi pavadinimo. Filmas turėtų būti kuriamas pagal 1998 m. pasirodžiusią britų rašytojo Donaldo Michaelo Thomaso knygą „Aleksandras Solženicynas: jo gyvenimo amžius“ („Alexander Solzhenitsyn: A Century in His Life“). Pirmąkart apie planuojamą filmą buvo pranešta 2013 metais. Kol kas jo pasirodymo data neskelbiama.
HBO kurs serialą apie pornografijos pramonę
Televizija HBO kuria serialą „The Deuce“, kuris pasakos apie 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių ribos Niujorko pornografijos pramonę. Scenarijų rašo Davidas Simonas, režisūra užsiims Michelle MacLaren, anksčiau kūrusi „Sostų karus“. Pagrindinis vaidmuo atiteko Jamesui Franco, jis vaidins dvynius gangsterius Vincentą ir Frenki Marino. Maggie Gyllenhaaal įkūnys prostitutę pravarde Saldainiukas.
Serialas iš dalies remsis tikra istorija ir pasakos apie pornografijos pramonę Niujorke nuo jos legalizavimo iki žlugimo, kurį paskatino Taims aikštės (Times Square) ir jos apylinkių gentrifikacija. Seriale bus aptariamos ir tais laikais svarbios temos – AIDS epidemija ir visuotinė priklausomybė nuo kokaino. Pirmąjį serialo sezoną sudarys 10 serijų, taip pat vaidins Gary Carras, Margarita Levieva, Lawrence’as Gilliardas Jaun., Dominique Fishback ir Emily Meade. Premjera numatoma šių metų rudenį.
Baltarusių filmas falsifikuos istoriją
Šių metų pabaigoje Baltarusijoje pasirodys filmas „Pėdsakai ant vandens“. Pasak „Belarusfilm“ studijos, jo veiksmas nukels į 1947-uosius, į Vakarų Baltarusiją, kur milicija didvyriškai kovoja su banditais ir įveda tvarką karo sunaikintose žemėse. Filmas skirtas baltarusių milicijos 100-osioms metinėms. Tačiau istorikai teigia, kad filmu bus siekiama atgaivinti NKVD kultą, mat jame blogi „Armia Krajowa“ kariai žudo, plėšia ir prievartauja, o tautą gina baltarusių enkavedistai.
Filmo scenarijus sukurtas pagal pensijon išėjusio milicininko Nikolajaus Iljinskio knygą, kurioje AK vadai piešiami juodomis spalvomis. Stalino represijų Baltarusijoje tyrinėtojas Iharis Kuzniecovas sako, kad Iljinskio knygoje manipuliacija ir juodinimas akivaizdūs: „20 Lukašenkos valdymo metų – tai 20 atminties apie represijas trynimo metų. Vis daugiau jaunų baltarusių mano, kad valdant Stalinui nebuvo taip ir blogai. Matyt, galvojama, kad atėjo laikas, kai visuomenei galima primesti naują NKVD – tėvynei atsidavusių drąsių didvyrių viziją.“
Filmo svarbą rodo ir tai, kad jį režisuoti pakviestas garsaus „Antikilerio“ autorius, rusų režisierius Jegoras Končialovskis (Andrejaus Končialovskio sūnus ir Nikitos Michalkovo sūnėnas), sukūręs ne vieną komerciškai sėkmingą filmą. Neoficialiai teigiama, kad jo honoraras bus 100 tūkstančių dolerių – 20 kartų daugiau nei įprastai gauna baltarusių režisieriai.
Parengė Ž. P.
