7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tikrosios vertybės

Nauji filmai – „Šnipų tiltas“

Živilė Pipinytė
Nr. 43 (1149), 2015-12-04
Kinas
„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“

Steveno Spielbergo filmo „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“, JAV, Vokietija, 2015) pagrindas – garsi Šaltojo karo istorija, kai JAV ir Sovietų Sąjunga pirmąkart apsikeitė šnipais: JAV sugautas ir nuteistas Rudolfas Abelis buvo iškeistas į virš Uralo numušto žvalgybinio lėktuvo pilotą Francisą G. Powersą. Apsikeitimas vyko Berlyne, ant Rytų ir Vakarų dalis jungusio Genikės tilto. Šis apsikeitimas laikomas Abelio advokato Jameso B. Donovano nuopelnu. Be abejo, filme teko atsisakyti ne vienos istorinės detalės, kai ką pakeisti (pavyzdžiui, Berlyno siena čia statoma žiemą, nors iš tikrųjų tai vyko vasarą), kai ką supaprastinti, bet Šaltojo karo atmosfera filme perteikta gana tiksliai.

Scenarijų parašė broliai Coenai, tik specifišką jų intonaciją, matyt, nuslopino režisierius, kuriam visada arčiau prie širdies buvo ne ironija, o patosas. Tačiau lemtingiausias, man regis, buvo pagrindinio herojaus pasirinkimas. Juo tapo ne šnipas ir ne lakūnas, o advokatas Donovanas (Tom Hanks). Tai leido režisieriui išvengti bet kokių dviprasmybių ir nuosekliai kurti dar vieną filmą apie amerikietiškas vertybes.

Veiksmas prasideda 1957-aisiais, kai Niujorko advokatui ir draudimo bylų specialistui Džeimsui Donovanui pasiūloma ginti rusų šnipą Rudolfą Abelį (Mark Rylance). Teismas turi įrodyti JAV teisingumo pranašumus, bet nuoširdžiai savo darbą dirbantis Donovanas sulaukia visuotinio pasmerkimo, nes gina rusų šnipą, esą vertą tik mirties bausmės.

Tomo Hankso Donovanas – idealus Spielbergo herojus. Jis doras, protingas, tikras profesionalas ir pavyzdingas vyras bei šeimos tėvas. Kai Donovanas kalbasi su CŽV agentu Hofmanu, kuris siūlo išduoti, ką jam sakė Abelis, filme nuskamba tirada, po kuria pasirašytų, manau, ir Spielbergas. Donovanas paaiškina agentui, kad nors jie skirtingos kilmės (vienas airių, kitas vokiečių), juos daro amerikiečiais tam tikras taisyklių rinkinys – Konstitucija.

Tačiau atsidūręs šalia Abelio, Hankso vaidinamas Donovanas pralošia, nors šnipas, kaip ir priklauso hipotetiniam rusui, klausosi klasikinės muzikos ir yra gana mįslingas. Rylance֦as nekuria tradicinio ruso piktadario. Abelio žvilgsniai, pasikartojantis atsakymas į nustebusio Donovano klausimus: „O ką tai duotų?“, blaivus situacijos suvokimas skatina bandyti suprasti šitą žmogų. Man atrodo, kad aktorius matė dokumentinius kadrus – Savos Kulišo filmo „Ne sezono metas“ įžangą, kurioje į žiūrovus kreipiasi pats Abelis (tiesa, jam uždėtas perukas), ir pabandė perteikti šio žmogaus sukuriamą įspūdį.

Tarp Donovano ir Abelio atsiradęs abipusis pasitikėjimas – svarbus, be jo neįmanomas joks apsikeitimas. Donovanas vyksta į Berlyną vykdyti labai specialios misijos ir patenka į tikrą Šaltojo karo centrą. Berlynas ne kartą buvo filmų apie Šaltąjį karą veiksmo vieta, tad Spielbergas, regis, mielai pasinaudojo savo vaikystės kino prisiminimais – einančio Berlyno gatve Donovano fone net švysteli Billy Wilderio 1961 m. filmo „Vienas, du, trys“ pavadinimas ant kino teatro sienos. Kartu su operatoriumi Januszu Kaminskiu Spielbergas kuria senamadišką  „epinį kiną“: ilgos panoramos palei statomą sieną, kamera nuolat užkliūva už vis dar neatstatyto miesto fragmentų, metro traukiniuose sėdi išvargę, bespalviai žmonės, dominuoja pilkos, niūrios, šaltos spalvos, kurias dar labiau pabrėžia meistriškai krintantis sniegas. Kažkuriuo metu net pagalvojau, kad Spielbergas kuria Šaltojo karo filmų pastišą, juolab kad rusai ir Rytų vokiečiai piešiami tokiomis pat spalvomis kaip seniau: jie dreba dėl savo kailio, nuolat meluoja, apsimetinėja, demonstruoja savo galią, yra žiaurūs ir pikti. Tą patį galima pasakyti ir apie epizodus Rusijoje – Pauerso kalėjimo, tardymų ar teismo scenas.

Pauersas tapo antrojo plano personažu. Labiau pabrėžiama ne tai, kad jis neišdavė rusams paslapčių, o mokymai, kuriuose lakūnams aiškinamos ne tik šnipinėjimo užduotys, bet ir kaip nusižudyti atsidūrus nelaisvėje. Spielbergas tarsi lygina abi kariaujančias puses, ypač kai iškyla Rytų Berlyne atsitiktinai suimto amerikiečių studento, kurį taip pat nori išlaisvinti Donovanas, klausimas. CŽV agentams jis nerūpi, nes svarbiausia bet kuria kaina atgauti Pauersą.

Ne tik siužetas bei nuolat skambantis klausimas, ar rusai sutiks su Donovano pasiūlymais, bet ir advokato žmogiškumas bei pasiaukojimas suteikia filmui emocingumo. Spielbergo kine emocijos visada svarbiausios ir filme jos liejasi su kaupu, bet tai nenumaldo režisieriaus meistriškumo. „Šnipų tilte“ yra kelios tiesiog virtuoziškos režisūros scenos: filmo pradžios Abelio gaudynės metro ar scena pas teisėją. Kai Donovanas ateina pas šį į namus, teisėjas rengiasi vykti į priėmimą ir bando užsirišti kaklaraištį: viena svarbiausių scenų vyksta teisėjui judant nuo vieno veidrodžio prie kito. Žinoma, čia galima įžvelgti ir Orsono Welleso „Damos iš Šanchajaus“ parafrazę, bet kartu scena simboliška – šioje byloje negali būti vienos tiesos ar vienintelio argumento.

Abelio ir Powerso vardus Spielbergas prisimena iš vaikystės, mat jo tėvas buvo komandiruotėje Maskvoje, kai ten viešai demonstravo numušto Powerso lėktuvo likučius. Filmą apie apsikeitimą amerikiečiai norėjo kurti dar 1965 m., pagrindinius personažus turėjo vaidinti Gregory Peckas ir Alecas Guinessas, bet projektas liko neįgyvendintas. Užtat Donatą Banionį išgarsinusiame filme „Ne sezono metas“ viena svarbiausių tapo finalinė apsikeitimo scena, kur amerikietį taip pat suvaidino lietuvis – Laimonas Noreika. Kitaip nei Spielbergo filme, ji vyksta ne ant Genikės tilto, bet įspūdingai sumontuota ir suvaidinta palieka poetinės metaforos įspūdį. Beje, filmą apie Powerso teismo procesą „Mes kaltiname“ 1985 m. sukūrė ukrainiečių režisierius Timofejus Levčiukas, lakūną jame suvaidino Remigijus Sabulis. Jei jau kalbame apie lietuvius, tai Williamas Fischas, kuris suimtas prisistatė Rudolfu Abeliu, 1948-aisiais JAV sieną kirto su Lietuvoje gimusio JAV piliečio Andrew Yourgesovichiaus Kayotiso pasu. Tikrasis Kayotis tais pačiais metais mirė Lietuvoje.

„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“
„Šnipų tiltas“