„Scanoramos“ dokumentikoje – Rusijos nuodėmės ir žodis tiems, kurių niekas nesiklauso

Jau lapkričio 5-ąją prasidėsiantis 13-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ dokumentikos gerbėjų nenuvils ir šiemet. Į programą „Neišgalvotas gyvenimas“ patekę filmai į viešumą kels įtakingųjų nuodėmes ir suteiks žodį tiems, kurių dažniausiai niekas nesiklauso.

„Scanoramos“ žiūrovų antrus metus iš eilės laukia ukrainiečių režisierius Sergejaus Loznicos  filmo premjera. Pernai „Scanoramoje“ rodytas režisieriaus filmas „Maidanas“. Naujausias režisieriaus darbas „Įvykis“ („The Event“, 2015), pristatytas Venecijos kino festivalyje, – savotiškas „Maidano“ tęsinys, nes ir šiame filme pagrindiniu personažu tampa tauta bei jos siekis atgimti.

Filme pasakojama apie 1991-ųjų metų pučą, veiksmas filme vyksta tik Sankt Peterburgo  (tuometinio Leningrado) gatvėse. Loznica pasinaudojo miesto gatvėse tada filmavusių Leningrado dokumentinių filmų studijos operatorių medžiaga. „Įvykyje“ rodoma įsiaudrinusių žmonių minia, gyvenanti baime, euforija ir sumišimu, tarsi viskas būtų nutikę ką tik, o ne prieš kelis dešimtmečius.  

Dėmesio centre Rusija atsidūrė ir vokiečių režisierės Tatjanos Brandrup filme „Kinas: viešas reikalas“ („Cinema: A Public Affair“, 2015). Berlyno kino festivalyje pristatytas filmas pasakoja apie legendinį Maskvos kino muziejų, ilgus metus buvusį kultūrine erdve, kurioje diskusijų nevaržė jokia cenzūra. Ši vieta neįtiko Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, todėl galiausiai jis atleido muziejaus įkūrėją ir ilgametį direktorių Naumą Kleimaną.

Dokumentinėje dramoje „Flotel Europa“ („Flotel Europa“, 2015) režisierius Vladimiras Tomicas atskleidžia savo istoriją. Su šeima pabėgęs iš 1992 m.  karo alinamos Bosnijos ir Hercegovinos, jis tapo pabėgėliu Kopenhagoje prisišvartavusiame laive „Flotel Europa“. Režisierius filme dalijasi intymiu sudėtingo laikotarpio prisiminimų dienoraščiu, kuris dabar, Europai sprendžiant opų pabėgėlių klausimą, leis geriau pažinti dramatišką karo emigrantų kasdienybę.

Šiemet daug dėmesio politinei dokumentikai skiriančioje „Scanoramos“ programoje „Neišgalvotas gyvenimas“ bus pristatyti ir įdomiausi pastarųjų metų socialinės dokumentikos darbai. Vienas jų – Lokarno ir Krokuvos kino festivaliuose apdovanotas lenkų režisierės Karolinos Bielawskos filmas „Vadink mane Mariana“ („Call Me Marianna“, 2015), kuriame atvirai kalbama apie lyties keitimą, tai išgyvenusios moters, gimusios vyru, lūpomis.

Itin sudėtinga tema nagrinėjama ir šeimyninio danų režisierių Lasse’o ir Fridos Barkforsų dueto filme „Iškrypėlių parkas“ („Pervert Park“, 2014). „Sundance“ kino festivalyje Specialiuoju prizu apdovanotas dokumentinis filmas supažindina su bausmę jau atlikusiais seksualiniais nusikaltėliais, gyvenančiais tokio pobūdžio nusikaltimus atlikusių žmonių bendruomenėje.

Britų režisieriaus Edo Perkinso filmas „Garneto auksas“ („Garnet’s Gold“, 2014) taip pat pasakoja apie išskirtinę asmenybę – ilgus metus savo motinos globai atidavusį Garnetą, kuris galiausiai ryžtasi atsiduoti didžiajam troškimui – leistis ieškoti lobio, kurio pėdsakus užtiko prieš dvidešimt ketverius metus.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiemet vyks lapkričio 5–22 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.