Spalio 23–29 d. kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ (Vilnius) ir M. Žilinsko dailės galerijoje (Kaunas) įvyks 21 italų kino klasikos seansas. Bus rodomi Roberto Rossellini, Vittorio De Sicos, Federico Fellini, Michelangelo Antonioni, Ermanno Olmi, Gianni Amelio filmai. Visi jie įtraukti į UNESCO kino paveldo fondą „Pasaulio atmintis“.
Italų kino klasikos savaitė šį rudenį gimė iš sėkmingo „Kino pavasario“ ir Italų kultūros instituto Vilniuje bendradarbiavimo. Norint pabrėžti kultūros paveldo saugojimo reikšmę, atsižvelgta į UNESCO ir „Bosca“ partnerystę – rūsiai „Bosca Cattedrali Sotterranee“ (Kanelis, Italija) įtraukti į UNESCO kultūros paveldą. Šiemet „Bosca“ yra oficialus UNESCO „Šviesos metų“ partneris.
Savaitę atidarys Vittorio De Sicos filmas „Dviračių vagys“ („Ladri di Biciclette“, 1948). 1995-aisiais jis buvo išrinktas visų laikų geriausiu italų filmu, nors vos pasirodęs sulaukė daug kritikos. Tai vienas garsiausių italų neorealizmo kūrinių, kuriame gausu būdingų šiai krypčiai bruožų: veiksmas susietas su pokario Italijos aktualijomis ir perkelia į miesto gatves, vaidina neprofesionalūs aktoriai, kalbama apie paprastų žmonių solidarumą. Kartu tai jaudinantis filmas apie tėvo ir sūnaus ryšį. Filmo herojus bedarbis pagaliau randa skelbimų klijuotojo darbą, bet norėdamas įsigyti dviratį turi užstatyti paskutinį vertingą šeimos daiktą – patalynę. Tačiau pačią pirmą dieną dviratį pavagia. Vyriškis su sūneliu milžiniškoje Romoje ieško dviračio... („Forum Cinemas Vingis“ – 23 d. 18 val.; 27 d. 21 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 24 d. 18 val.)
Italų kino klasikos savaitė pristatys ir du italų neorealizmo klasiko Roberto Rossellini filmus. Pirmuoju neorealistiniu filmu tapęs „Roma – atviras miestas“ („Roma citta aperta“, 1945) nukels į 1944-ųjų Romą, kuri paskelbta „atviru miestu“. Ir naciai joje gali šeimininkauti niekieno nevaržomi. Rossellini rodo miesto gyventojų pasipriešinimą. Jo filme miestiečiai ir jų vaikai tampa istorinių įvykių dalyviais. Siužetas minimalus – gestapininkai ieško nacionalinio Pasipriešinimo judėjimo lyderio inžinieriaus Manfredžio, tačiau režisieriui svarbiausia buvo įvykių dokumentiškumo pojūtis. 1946 m. filmas buvo apdovanotas Kanų festivalio Didžiuoju prizu, 1947 m. nominuotas „Oskarui“, jo poveikį tolesnei kino raidai pervertinti sunku.
(„Forum Cinemas Vingis“ – 24 d. 16 val.; 28 d. 21 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 23 d. 18 val.)
R. Rossellini „Paisa“ (1946) pratęsė „Romos – atviro miesto“ sėkmę. Tai šešių novelių filmas, pasakojantis apie skirtingų Italijos regionų išvadavimą ir įvairius žmones, dalyvavusius Pasipriešinimo judėjime, apie paprastus italus, kurie net sunkiausiomis sąlygomis bando išsaugoti žmogiškumą ir orumą, ir apie amerikiečių karius, kurie atsiduria nelabai jiems suprantamoje kultūroje. Filmo pavadinimas kilo iš žodžio, kuriuo amerikiečių sąjungininkai kreipdavosi į italus. („Forum Cinemas Vingis“ – 25 d. 19 val.; 29 d. 20.30 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 26 d. 18 val.)
„Vienatvės dainiumi“ vadinamo Michelangelo Antonioni „Nuotykis“ („L’avventura“, 1960) iš pradžių liko nesuprastas net visko mačiusios Kanų publikos. Tačiau netrukus garsiąją Antonioni tetralogiją apie žmonių susvetimėjimą pradėjęs filmas tapo vienu svarbiausių kino modernizmo kūrinių ir ženkliai paveikė ne tik Europos kino raidą – sakoma, kad šiuo filmu Antonioni „išrado“ naują kino gramatiką. „Nuotykio“ siužetas paprastas: turtingų romiečių grupelė jachta išplaukia į jūrą papramogauti. Pasiekę negyvenamą Sicilijos salą, jie nusprendžia ją apžiūrėti, bet netrukus pasigenda kartu keliavusios Anos. Jos draugė Klaudija baiminasi, kad merginai kažkas atsitiko. Kartu su Anos sužadėtiniu Sandru jie pradeda paieškas... Filme „Nuotykis“, kuriame pagrindinius vaidmenis sukūrė Monica Vitti ir Gabriele Ferzetti, Antonioni pradėjo analizuoti šiuolaikinio nuobodulio, emocinio nuovargio ir dvasinės izoliacijos temas. („Forum Cinemas Vingis“ – 25 d. 16 val.; 28 d. 18 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 27 d. 18 val.)
Federico Fellini šedevras „8 ½“ (1963) buvo apdovanotas „Oskaru“ ir pelnė daug kitų apdovanojimų, jis iki šiol mėgdžiojamas ir perfrazuojams (užtenka prisiminti Paolo Sorrentino „Didį grožį“), Milanas Kundera vadina jį pirmuoju postmodernistiniu filmu. Tai vienas labiausiai autobiografinių Fellini kūrinių. Filmo herojus kino režisierius Gvidas (Marcello Mastroianni) išgyvena kūrybos krizę, todėl analizuoja savo gyvenimą, vaikystę, moteris, nors prodiuseriai skubina kuo greičiau pradėti filmuoti. Fellini supynė filme herojaus prisiminimus, sapnus, menininko kūrybos procesą, kartu meistriškai nutrindamas realybės ir fantazijos ribas ir taip bene pirmąkart kino istorijoje atskleisdamas savo herojaus sąmonės srauto vaizdus. („Forum Cinemas Vingis“ – 27 d. 18 val.; 24 d. 18.30 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 29 d. 18 val.)
1978 m. Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanota Ermanno Olmi drama „Medis klumpėms“ („L’albero degli zoccoli“, 1978) nukels į mažą XX a. pradžios Bergamo kaimelį. Čia gyvena daug skurdžiai besiverčiančių šeimų. Viena jų augina protingą vaiką, kurį kunigas patarė leisti į mokslus. Berniukui kasdien reikia labai anksti keltis, kad laiku pasiektų mokyklą, esančią už kelių kilometrų. Vieną dieną suplyšta jo batai... Asketiškomis priemonėmis sukurtas filmas imponuoja savo paprastumu, jis artimas neorealizmo poetikai, bet kartu kupinas ypatingo laiko pojūčio ir poezijos. („Forum Cinemas Vingis“ – 23 d. 21 val.; 26 d. 18 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 25 d. 18 val.)
Gianni Amelio sukurti „Vaikų vagį“ („Il ladro di bambini“, 1992) įkvėpė laikraštyje perskaityta istorija. Veiksmas prasideda Milane. Čia suimama dviejų vaikų – 11-metės Rozetos ir 12-mečio Lučiano – motina, nes buvo privertusi dukterį pardavinėti savo kūną. Jaunam karabinieriui Antonijui pavedama vaikus nuvežti į vaikų namus. Iš pradžių jie visi trys keliauja į Romą, tačiau jų ten nepriima, tada Antonijus nusprendžia Rozetą ir Lučianą vežti į Siciliją – jų gimtinę. Iš pradžių įtempti tarpusavio santykiai vis švelnėja ir visi trys susidraugauja, tačiau jų draugystės laukia dideli išbandymai. („Forum Cinemas Vingis“ – 26 d. 21.30 val.; 29 d. 18 val., M. Žilinsko dailės galerijoje – 28 d. 18 val.)
Bilietai Vilniuje ir Kaune – po 3 eurus.