Mirė Chantal Akerman
Spalio 5 d. Paryžiuje mirė belgų režisierė, viena garsiausių feministinio kino kūrėjų Chantal Akerman. Ji gimė 1950 m. Briuselyje. Akerman karjera prasidėjo, kai jai buvo aštuoniolika, o Europoje griaudėjo studentų revoliucijos. Ji visus nustebino 16 mm juostoje už savo pinigus nufilmavusi trumpo metražo burleską „Saute ma ville“ (1968), kuriame pati lyg koks Charlie’s Chaplinas sėjo virtuvėje tikrą chaosą, neišvengiamai besibaigsiantį sprogimu.
Kūrybos pradžioje Akerman veikė amerikiečių Michaelo Snow, Andy Warholo, Stano Brakhage’o eksperimentai ir, žinoma, Jeano-Luco Godard’o maištingasis kinas, vėliau ją visą gyvenimą domino kino pasakojimo ribų plėtimas. Dažnai Akerman filmai buvo ties dokumentinio ir vaidybinio riba, ji eksperimentavo su žanrais ir kino išraiškos formų galimybėmis, sprogdino visas jai primetamas normas ne tik filmuose, bet ir gyvenime.
Bene garsiausias Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“, 1975), laikomas feministinio kino šedevru ir pasakojantis apie prostitucija užsiimančios moters kasdienybę, paveikė ne vieną pradedantįjį kino kūrėją, tarp jų Gusą Van Santą ir Tsai Ming-liang’ą. Plačiai pasaulyje buvo rodoma ir Akerman dokumentinė trilogija „Iš Rytų“(1993), „Pietūs“ (1998) ir „Iš kitos pusės“ (2002) („D’Est“, „Sud“, „De l’autre côté“), kurioje režisierė reflektavo Europos permainas. Vienas svarbiausių jos kūrinių yra „Belaisvė“ („La Captive“, 2000) – Marcelio Prousto „Kalinės“ ekranizacija. 2012 m. „Kino pavasario“ programoje rodyta ir kita originali ekranizacija – „Almajerio kvailystė“ („La Folie Almayer“, 2011), sukurta pagal Josephą Conradą. Paskutinio Akerman filmo „No Home Movie“ (2015), kuriame užfiksuotas bendravimas su sergančia ir mirštančia motina, premjera įvyko šiemet Lokarno kino festivalyje.
Prasidėjo Varšuvos kino festivalis
Spalio 9 d. prasidėjo Varšuvos kino festivalis. Jo programoje – keli konkursai ir daug naujų filmų iš viso pasaulio, prodiuserių susitikimai, kūrybinės dirbtuvės. Į pagrindinio konkurso žiuri šiemet pakviesta lietuvių prodiuserė Uljana Kim. Lietuvių kinui festivalyje atstovauja Alantės Kavaitės „Sangailės vasara“ ir Igno Meilūno animacinis filmas „Miškas“.
Andrejus Kočialovskis kuria „Rojų“
Andrejus Končialovskis pradėjo filmuoti istorinį filmą „Rojus“ („Rai“). Pagrindinę jo heroję vaidina režisieriaus žmona ir populiarių kulinarinių laidų vedėja Julija Vysockaja. Jos herojė – rusė emigrantė, kuri Antrojo pasaulinio karo metais okupuotoje Prancūzijoje tampa antifašiste. Filmavimas vyks Kryme, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Bus trečias filmas apie Bridžitos Džouns nuotykius
Londone prasidėjo dar vieno filmo apie Bridžitos Džouns nuotykius filmavimas. Jo laukiama nuo 2009-ųjų. Renée Zellweger, kuri ir vėl vaidina bene garsiausią savo heroję, filmavimo aikštelėje jau susitiko su Colinu Firthu, bet jų personažų nuotykiai kol kas slepiami. Hugh Grantas filme nebepasirodys, bet laukia susitikimas su Patricku Dempsey’iu.
Pasirodė naujo brolių Coenų filmo anonsas
Internete pasirodė naujo brolių Coenų filmo „Hail, Caesar!“ anonsas. Jį galima pasižiūrėti čia:
Iš anonso akivaizdu, kad naujame filme bus piktai pasityčiota iš klasikinio Holivudo. Nuo pat savo pirmojo filmo broliai niekad nepraleidžia progos rodyti personažus idiotus, kelis jų suvaidino George’as Cooney’is. Naujame filme jam teko istoriniame filme besifilmuojančio kvailo aktoriaus vaidmuo. Jo Berdas Vitlokas yra viena didžiausių 6-ojo dešimtmečio žvaigždžių, nors ir nepasižymi stulbinančia išvaizda bei nuolat pamiršta žodžius. Vitloką filme pagrobia paslaptinga organizacija „The Future“. Įpratęs tvarkyti įvairias aktorių problemas, Josho Brolino personažas atsiduria komiškų ir detektyvinių įvykių sūkuryje. Akivaizdu, kad rodydami klasikinį Holivudą, Coenai nepraleis progos pasišaipyti ir iš šių dienų kino industrijos. Filme taip pat vaidina Scarlett Johansson, Ralphas Fiennesas, Tilda Swinton, Frances McDormand, Channingas Tatumas ir Christophe’as Lambert’as.
Parengė Ž. P.
