Pirmadienį (rugsėjo 14 d.) prasidedantis Gdynės kino festivalis šiemet vyks 40 kartą. Pirmąkart jis buvo surengtas dar Gdanske 1974-aisiais ir nuo tada tapo svarbiausiu lenkų kiną apibendrinančiu renginiu. Tiesa, 1982–1983 m. festivalis neįvyko: paskelbta karinė padėtis ne vieną ne tik kino menininką įpareigojo nebendrauti su valdžios institucijomis. Šiemet festivalio jubiliejus bus minimas plačiai – pakviesti visi „Auksinių liūtų“ laureatai, Lenkijos žiūrovai rinko svarbiausius filmus, aktorius ir muzikos autorius, kuriems bus įteikti „Deimantiniai liūtai“.
Festivalio išvakarėse sekmadienį bus atidarytas Gdynės kino centras (Gdyńskie Centrum Filmowe), kuris taps ne tik kūrybinių dirbtuvių, koncertų, filmų peržiūrų bei parodų vieta – čia įsikurs ir Gdynės kino mokykla. Festivalio savaitę jame taip pat vyks peržiūros bei įsikurs spaudos centras, o knygyne vyks naujų knygų apie kiną pristatymai.
Kai pirmąkart atsidūriau festivalyje 1988-aisiais, tada dar Lenkų filmų festivalio programą sudarė visi per metus sukurti lenkų filmai, nuo lentynų nukelti kūriniai, televizijos teatro spektakliai. Po to festivalio formulė keitėsi daug kartų, tačiau didžiausi pokyčiai prasidėjo 2011-asiais, kai naujas meno vadovas – jaunas kino kritikas Michałas Chacińskis – paskelbė konkursinių filmų atranką ir iš esmės atnaujino festivalį.
Pernai Gdynės festivalio meno vadovu tapęs trisdešimtmetis kinotyrininkas Michałas Oleszczykas vėl ėmėsi permainų – šiemet nebebus nepriklausomo kino programos, kurioje, tiesą sakant, buvo daug atvirai mėgėjiško kino, bet užtat atsirado jaunojo kino (tik kino mokyklose sukurti filmai) ir trumpametražių vaidybinių filmų konkursai bei „Kitoks žvilgsnis“, kuriame žadama rodyti neįprastus, su kino forma eksperimentuojančius darbus. Pasak Oleszczyko, tai viena svarbiausių šiųmetinių permainų, juolab kad ši programa taip pat tapo konkursine.
Šiemet į „Auksinius liūtus“ pretenduoja 18 filmų. Šešis iš jų sukūrė debiutantai, iš kurių, matyt, garsiausias yra Magnusas von Hornas, gegužę Kanuose jau spėjęs parodyti konkursinį filmą „Įsibrovėlis“ („Intruz“). Šis švedas baigė Lodzės kino mokyklą, gyvena ir kuria Lenkijoje. Tačiau „Įsibrovėlis“ filmuotas Švedijoje. Jo herojus – iš kolonijos sugrįžęs vaikinas, bandantis viską pradėti iš naujo.
Konkurse atsidūrė ir „Kino pavasario“ jau rodytas Małgorzatos Szumowskos „Kūnas“, už debiutinį „Reversą“ „Auksiniais liūtais“ prieš kelerius metus apdovanoto Boryso Lankoszo antrasis filmas – detektyvas „Tiesos grūdas“ („Ziarno prawdy“), bene didžiausią finansinę nesėkmę patyręs Łukaszo Barczyko „Ispaniškas gripas“ („Hiszpanka“), pasakojantis apie 1918 m. Lenkijos sukilimą, nauji vyresnės kartos režisierių Januszo Majewskio, Filipo Bajono filmai ir dabar Venecijos kino festivalyje rodomos Jerzy Skolimowskio „11 minučių“.
Šiemet atsisakyta pastarųjų metų praktikos į žiuri kviesti užsieniečius. Didžiojo konkurso žiuri vadovaus scenografas, „Oskaro“ laureatas Allanas Starskis, kuris bendradarbiavo ne tik su garsiausiais lenkų kūrėjais. Beje, tarp gausių festivalyje knygų pristatymų bus ir jo knyga. Tarp žiuri narių – kompozitorius Antonis Komasa-Łazarkiewiczius, kūręs muziką Kristijono Vildžiūno filmui „Kai apkabinsiu tave“.
Festivalį atidarys Michało Bielawskio dokumentinis filmas „Akimirksniu“ („W mgnieniu oka“), pasakojantis apie 40 metų festivalio istoriją. Tarp Gdynės svečių – scenaristas Davidas Simonas, kūręs ne vieną garsų HBO serialą. Jis surengs kūrybines dirbtuves. Svarbiu įvykiu turėtų tapti ir paroda „Plakatas: reaktyvavimas“, kurioje Dailės akademijos studentai pristatys savo plakatus keturiasdešimčiai „Auksiniais liūtais“ apdovanotų filmų. Daug renginių, kūrybinių dirbtuvių, susitikimų bus skirta jauniesiems žiūrovams.
Lietuviškas festivalio akcentas – lenkų ir lietuvių koprodukcijos susitikimas ateinantį trečiadienį, jo dalyviai į Gdynę atplauks laivu iš Klaipėdos. Susitikime jie pasidalys jūreiviška patirtimi ir galimybėmis kurti bendros gamybos filmus su Lietuva.
Festivalis atsisveikins su antrą kadenciją baigusia Lenkų kino meno instituto vadove Agnieszka Odorowicz, kurios milžinišku indėliu į lenkų kino raidą ir institucijos sėkme jau dabar niekas neabejoja. Gdynėje Odorowicz perduos savo pareigas Magdalenai Srokai. Į visus Gdynės renginius ir filmus suspėti, regis, bus neįmanoma, tačiau, laimei, kai kurios peržiūros prasidės jau 8 valandą ryto. Vadinasi, vilčių yra.
