7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Drąsūs filmai

Kino formos eksperimentai Berlinalės „Forumo“ programoje

Aistė Račaitytė
Nr. 8 (1114), 2015-02-27
Kinas
„Aktoriaus kerštas“
„Aktoriaus kerštas“
Berlyno kino festivalio „Forumo“ programos filmai atrenkami atsižvelgiant į kūrėjų menines ambicijas, naujų raiškos formų ir aktualių temų dermę. Tai – drąsiausia festivalio programa, kurioje susitinka debiutuojantys ir gerai žinomi režisieriai; filmuose dažnai persipina dokumentikos, vaidybinio ir eksperimentinio kino elementai. Svarbiausia, kad kūriniai atspindėtų unikalią kūrėjų aplinką, mentalitetą, o kartu ir jų individualybę. Netelpantys į vieno ekrano ar vieno kino seanso rėmus filmai buvo rodomi „Forum Expanded“ programoje Berlyno menų akademijoje.
 
„Forumo“ programos kryptį žymi ir originalios retrospektyvos. Šiemet buvo rodomi keli Vakaruose mažai kam žinomo Japonijos kino meistro Kono Ichikawos filmai. Režisierių domino socialinės ir politinės japonų visuomenės gyvenimo aktualijos bei istorijos permąstymas. Viename garsiausių savo filmų – 1935 m. filmo perdirbinyje „Aktoriaus kerštas“ („Yukinojo henge“, 1963) – Ichikawa nukelia į XVIII a. Japoniją ir tradicinio kabuki teatro užkulisius. Sėkmės lydimas aktorius susiduria su žmonėmis, atsakingais už jo tėvų mirtį, ir imasi keršto plano.
 
Kita svarbi Berlinalės „Forumo“ kryptis – dokumentiniai filmai Holokausto tema. Šiemet „Asinchrono“ potemėje „Forumas“ parodė du anksčiau rodytus filmus. Vienas jų – „Iš miško“ („Me’kivun ha’yaar“, 2004). Jo atspirties tašku tapo režisierių poros Limor Pinashof Ben Yosef ir Yarono Kaftori Ben Yosefo perskaitytas vilniečio žurnalisto Kazimierzo Sakowicziaus (?–1944) karo metais rašytas dienoraštis, pirmą kartą lenkų kalba išleistas 1999 metais. Jame užfiksuotos už kelių šimtų metrų nuo jo namų, Panerių miške, vykdytos žudynės. Režisierius domino klausimas, kaip jie elgtųsi, jei savo kaimynystėje girdėtų nesiliaujančius šūvius ir žinotų, kad visai greta vyksta masinės beginklių žmonių žudynės. Filme kalbinami Paneriuose tebegyvenantys žmonės, kurie dar prisimena, kas pardavinėjo nuo žydų kūnų nuvilktus drabužius ir auksinius dantis. Filmas konstatuoja nepatogią tiesą – antisemitams 300 žydų buvo tolygūs 300 priešų, o lietuviams – 300 porų batų.
 
Apolitiški, nešališki ir beemociai Sakowicziaus liudijimai šokiruoja savo šaltakraujiškumu. Tarp detalių žudynių aprašymų autorius įterpia dienos orų aprašymą ir pan. Jo komentarus lydi interviu su vietiniais gyventojais bei Holokaustą išgyvenusiais žydais. Besikeičiančios filmo nuotaikos, apimančios ir šmaikščius karo metų kasdienybės prisiminimus, ir sukrečiančius išgyvenusių žydų pasakojimus, užčiuopia groteskišką žmogaus būties paradoksą – net ir baisiausių įvykių akivaizdoje jis dažniausiai žiūri savęs, galiausiai prisitaiko. Abejingumas, įskaitomas filme kalbinamų žmonių veiduose, rodos, nepasikeitė nuo pat karo metų. Panašiai kaip Claude’o Lanzmanno „Shoah“, ir šiame filme atsiskleidžia gūžtis verčiantis lietuvių ir lenkų abejingumas bei antisemitizmas ir nesantaika tarp viename kaime gyvenančių skirtingų tautybių žmonių.
 
Filme vis pasikartojantis Panerių miško motyvas, rudeninių lapų margumyne besislepiantys laiko ženklai primena kraupią tiesą – nusikaltimo vieta prieš 60 metų, ko gero, atrodė lygiai taip pat. Kuriant šį filmą dalyvavo kino režisierius Saulius Beržinis, bene vienintelis Lietuvos kine atkakliai keliantis dažniausiai ignoruojamus su Holokaustu susijusius klausimus, esminius tolesnei jaunos valstybės raidai.
 
„Iš miško“ buvo rodomas kartu su „Oskarui“ nominuoto Davido Bergmano, Haimo Gouri, Jacques’o Ehrlicho, Miriam Novitch ir Zvi Shneero filmu „81-as smūgis“ („Ha’makah ha’shmonim ve’ahat“, 1977). Abu priklauso kino ir videomeno instituto „Arsenal“ neseniai restauruotai filmų Holokausto tema kolekcijai.
 
Politinės krypties nuo pat įkūrimo besilaikantis festivalis šiemet įteikė garbės apdovanojimą – „Auksinę kamerą“ – Maskvos kino muziejaus įkūrėjui Naumui Kleimanui, kurio įkvepiančią asmenybę atskleidė „Forumo“ programoje parodytas režisierės Tatjanos Brandrup dokumentinis filmas „Kinas: viešas reikalas“ („Cinema: A Public Affair“). Vienu iš perestroikos simbolių laikytas muziejus buvo išvarytas iš specialiai jam pastatyto pastato, jis tapo benamiu, pernai didžiulį atgarsį visame pasaulyje sukėlė Kleimano atleidimas iš direktoriaus pareigų. Muziejaus darbuotojų, lankytojų ir Naumo Kleimano pasakojimai filme atskleidžia, kokia svarbi muziejaus ir apskritai kultūros įtaka formuojant laisvą ir atvirą visuomenę, kas dabar trukdo vykdyti muziejaus misiją.
 
Forumo programoje išnyksta dokumentikos, naratyvinio kino ir videomeno ribos, daugelis filmų išsiskiria hibridiškais žanrais ir eseistine forma. Toks buvo ir vienas įdomiausių šių metų Berlinalės filmų – jaunos graikų menininkės Evangelios Kranioti „Egzotika, erotika ir visa kita“ („Exotica, Erotica, Etc.“). Vaizdo menininkė krovininiais laivais leidosi į tolimą kelionę, kurioje atliko tyrimą apie šiuolaikines sirenas – uostamiesčių prostitutes, laukiančias toli nuo namų atsidūrusių jūreivių.
 
Režisierė laisvai pina mito, nuogos realybės ir melancholiškos senos prostitutės Sendi sąmonės srauto linijas. Skaityti nemokanti moteris natūraliai, barokine kalbėjimo maniera pasakoja savo intymią istoriją ir ilgesį pašėlusiai praeičiai, o jos romantizuoti jaunystės dienų prisiminimai supriešinami su šiuolaikinių uostamiesčių pilkuma, banalia sueitimi, deherojizuotais jūreiviais, pavargusiosiomis prostitutės akimis.
 
Kranioti kamera fiksuojamas vaizdas – ilgi ledynų kadrai ir uostamiesčių šviesos, vanduo, ledas, metalas, bangų mūša – ilgainiui sužadina egzistencinius būties apmąstymus. „Egzotika, erotika ir visa kita“ – tai poetinė amžinųjų klausimų – laisvės, moters ir vyro santykių, išgyvenimo, meilės ir artumo ilgesio – kontempliacija.
 
Dar vienas esminis šių metų „Forumo“ programos komponentas – kino klasikos perdirbiniai. Ugandos režisierių kolektyvas „Yes! That’s Us“, pasitelkę neorealistinius Vitorio De Sicos „Dviračių vagis“, bandė užčiuopti dabartinę šalies realybę filme „Boda boda vagys“ („Abaabi ba boda boda“), pasakojančiame apie šalies sostinės Kampalos vagišius. Prancūzų režisierės Claire Angelini filmo „Tas gigantiškas žemės vagojimas“ („Ce gigantesque retournement de la terre“) atspirties tašku tapo Jeano Gremillono 1945 m. filmas „Auštant birželio 6-ajai“ („Le six juin a l’aube“). Skambant senojo filmo pasakotojo balsui, režisierė tyrinėja, kaip pasikeitė Normandijos kraštovaizdis praėjus 70 metų po karo pabaigos. Kanadiečių režisierius Guy Madinnas liko ištikimas savo eksperimentiniam stiliui, jis ir toliau gilinasi į prarasto senojo kino materiją ir ideologinį aparatą. Naujajame kino labirinte „Uždraustas kambarys“ („The Forbidden Room“, kurtas kartu su Evanu Johnsonu) režisierius teigia, kad mūsų galvos yra perpildytos naratyvų, todėl verta juos išlaisvinti. Ispanų režisierius Ionas de Sosa filme „Androidų sapnai“ („Suenan los androides“) sukūrė „arthauzinę“ Ridley Scotto filmo „Likvidatorius“ pagrindu tapusios Philipo K. Dicko knygos „Ar androidai sapnuoja elektrines avis?“ versiją žiemą ištuštėjančiame Ispanijos kurortiniame didmiestyje, kurio beveidžiai dangoraižiai galėtų būti bet kuriame pasaulio krašte. Prancūzų režisierius Vincent’as Dieutre’as šiemet „Forumo“ programoje pristatė autobiografiniais motyvais kurtą filmą „Kelionė į postistoriją“ („Viaggio nella dopo-storia“), kuriame perdirbo ir savo gyvenimui pritaikė Roberto Rossellini 1954 m. filmo „Kelionė į Italiją“ siužetą: į Italiją filme keliauja ne išsiskirti nusprendusi britų pora, o pats režisierius ir jo partneris. Filmas inicijuoja dialogą tarp šiuolaikinio menininko santykio su pasauliu ir senojo kino.
 
„Forumo“ programa aktuali ir tuo, kad rodo stiliaus ir temų požiūriu drąsius filmus, kurie, jei ne premjera Berlyne, vargu ar sudomintų kitų festivalių programų sudarytojus, o kino teatrų repertuarų planuotojams greičiausiai pasirodytų pernelyg sudėtingi.

 

„Aktoriaus kerštas“
„Aktoriaus kerštas“
„Iš miško“
„Iš miško“
„Kinas: viešas reikalas“
„Kinas: viešas reikalas“
„Egzotika, erotika ir visa kita“
„Egzotika, erotika ir visa kita“
„Boda boda vagys“
„Boda boda vagys“
„Tas gigantiškas žemės vagojimas“
„Tas gigantiškas žemės vagojimas“