Svarbiausius naujus pasaulio filmus parodysiantis ir jų kūrėjus į Lietuvą pakvietęs festivalis prasidės kovo 19 d., tęsis dvi savaites ir vyks 5 miestuose. Šiemet „Kino pavasaryje“ – beveik 250 filmų iš viso pasaulio. Tarp jų – „Oskarą“ už geriausią filmą gavęs Alejandro Gonzaleso Innaritu „Žmogus-paukštis“ („Birdman“), geriausio pilnametražio dokumentinio filmo „Oskaru“ apdovanotas Lauros Pintras „Pilietis Edwardas Snowdenas“ („Citizenfour“), festivalį atidarysianti Kanų Žiuri prizu ir Prancūzų kino akademijos „Cezariu“ įvertinta Xavier Dolano drama „Mamytė“ („Mommy“), Sandanso (JAV) kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotas lietuviškas filmas „Sangailė“, dešimtis tarptautinių apdovanojimų gavęs ukrainiečių režisieriaus Myroslavo Slabošpickio filmas apie kurčiųjų internatą „Gentis“ („The Tribe“), buvusio Bogotos mero Antano Mockaus fenomeną nagrinėjantis dokumentinis filmas „Gyvenimas yra šventas“ („Life Is Sacred“, rež. Andreas M. Dalsgaard, Nicolas Servide, Vivana Gomez) ir daug kitų puikiai įvertintų įvairių filmų. Jie bus rodomi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatruose.
Į Lietuvą atvyks pasaulio kino meistrai
„Kino pavasaris“ į Lietuvą atveš ne tik pripažintus tarptautinius filmus, bet ir maždaug 200 kino profesionalų. Festivalio dienomis Lietuvoje bus galima sutikti dviejų „Auksinių palmės šakelių“ laureatą daną Bille Augustą, vieno garsiausių pastarųjų metų dokumentinio filmo „Žudymo aktas“ autorių Joshua Oppenheimerį, lietuvių žiūrovų pamėgtų filmų kūrėją – rusų režisierių Aleksejų Fedorčenką. „Kino pavasaryje“ jie pristatys naujausius savo filmus.
20 metų – 20 kino vietų
Tačiau išėjus iš kino teatro kinas nesibaigs: Vilniuje ir Kaune festivalio dienomis Vilniaus gatvės pavirs „Kino pavasario“ gatvėmis. Dvidešimtus metus vykstantis festivalis pasieks 20 skirtingų miestų vietų. Vilniuje filmai bus rodomi ir didžiuliame ekrane Rotušės aikštėje.
Specialiu renginiu festivalis solidarizuosis su žmonėmis, kovojančiais už Ukrainos laisvę, vyks koncertai, parodos, lankytojų lauks su „Kulinarijos studija“ organizuojamos kino vakarienės „Cinema Gourmet“.
„Norime sukurti kino šventę mieste, kuri tęstųsi ir išėjus iš kino teatro“, – sako „Kino pavasario“ organizatoriai.
Festivalis užaugo dešimteriopai
1995 m. „Kino pavasaris“ prasidėjo kaip nedidelis kino entuziastų sambūris, parodęs kelias dešimtis keturių Europos šalių filmų. Per 20 metų jis išaugo į vieną didžiausių kino įvykių Baltijos šalyse.
Pasak festivalio direktorės Vidos Ramaškienės, beveik 100 tūkstančių žiūrovų sulaukiantis Vilniaus kino festivalis tarptautinių mastu minimas tarp pripažintų Europos kino festivalių, ne vienam lietuviškam filmui festivalis padėjo išplaukti į tarptautinius vandenis.
Prezidentė: „Festivalis išaugino naują žiūrovų kartą“
Šiemet „Kino pavasarį“ sveikina ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, festivalį vadinanti drąsių ir kūrybingų asmenybių išauginta vizija. Ji ypač vertina tai, kad augdamas festivalis nenusisuko nuo Lietuvos kino kūrėjų.
„Šio festivalio durys visada atviros lietuviškam kinui. Ne vieną Lietuvos režisierių premjerą pirmieji išvydo būtent „Kino pavasario“ žiūrovai. Per 20 metų festivalis išaugino naują žiūrovų kartą – atpažįstančią, suprantančią ir vertinančią gerą kiną“, – atsiųstame sveikinimo žodyje kalbėjo šalies vadovė.
Jubiliejų lydi ištikima partnerystė
Pasak festivalio organizatorių, jubiliejaus šventė nebūtų tokia, kokia yra, jei „Kino pavasario“ nelydėtų ilgalaikė partnerystė su draudimo koncernu ERGO. Nors tikrosios partnerystės tradicijos Lietuvoje dar tik formuojasi, festivalio direktorė V. Ramaškienė džiaugiasi, kad šio partnerio pažadai yra aiškūs ir nekintantys keleriems metams į priekį. Nuo to iš esmės priklauso ir festivalio konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ globa.
„Neįsivaizduojame savo pavasario be kino. Mums didelė garbė bendradarbiauti su „Kino pavasariu“ – šis renginys prilygsta Europos kino šventėms. Tikri entuziastai kine kartais per dieną praleidžia ir po 10 valandų, todėl ir šiemet kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įrengsime svetainę, kur žiūrovai galės atsipūsti“, – festivalio spaudos konferencijoje kalbėjo ERGO korporatyvinės komunikacijos direktorė Baltijos šalyse Lina Jakučionienė.
Filmai apie socialiai opias temas
Festivalio filmai suskirstyti į daugiau nei dešimt programų, tarp kurių – ir konkursinės, kuriose filmai bus vertinami tarptautinės komisijos ir apdovanoti „Kino pavasario“ prizu. Rytų ir Vidurio Europos kino debiutantus suvienys programa „Nauja Europa – nauji vardai“, Baltijos regiono kino kūrėjus – „Baltijos žvilgsnis“, o trumpametražių filmų režisieriai rungsis tarptautiniame konkurse „Trumpas konkursas“ bei „Geriausio studentiško filmo konkurse“. Festivalyje vėl bus renkamas geriausias Lietuvos aktorius ir aktorė.
„Rodome tuos filmus, kurie yra apdovanoti tarptautiniuose festivaliuose ar įvertinti nacionaliniu mastu. Todėl drąsiai sakome, kad filmai, kuriuos pamatysite „Kino pavasaryje“, yra vieni svarbiausių, sukurtų praėjusiais metais. Du trečdaliai režisierių renkasi socialiai opias temas – daugelio filmų herojai gyvena visuomenės paribiuose, yra atstumti, filmai siekia suprasti jų gyvenimus“, – konkursines programas pristatė „Kino pavasario“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė.
Lietuviškų filmų – daugiau nei bet kada anksčiau
Šiemet ypač daug dėmesio skiriama lietuviškam kinui – ir sukurtam Lietuvoje, ir užsienyje. Kaip niekada daug paraiškų sulaukė programa „Lietuviai svetur“. „Susidomėjimas lietuviška programa šiemet buvo didžiausias festivalio istorijoje. Pristatysime 53 filmus, kuriuos atrinkome iš daugiau nei šimto atsiųstų. Labai džiaugiamės, kad pavyko patvirtinti ir buvusio Bogotos mero Antano Mockaus atvykimą į festivalį – apie jį sukurtas filmas „Gyvenimas yra šventas“. Festivalyje iš viso apsilankys 15 lietuviškų filmų kūrėjų iš viso pasaulio. Įvyks 12 lietuviškų trumpametražių premjerų“, – sakė „Kino pavasario“ lietuviškų filmų kuratorė Justė Zavišaitė. Žiūrovai galės susipažinti su senuoju Lietuvos kinu: bus pristatyta skaitmenizuotų dokumentinių filmų antologija.
Rodys ir filmų retrospektyvas
Į „Kino pavasario“ programą atrenkami svarbiausi nauji praėjusių metų filmai, tačiau nepamirštama atiduoti duoklės ir jau matytoms, daug kino genijų įkvėpusioms juostoms. Šiemet bus prisiminti net du kartus su „Kino pavasario“ žiūrovais susitikusio prancūzų režisieriaus Leos Caraxo filmai. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio kino žvaigždžių, aplankiusių festivalį dar 1995 metais. Jo retrospektyvoje – penkios vaidybinės juostos ir dokumentika apie patį kino kūrėją. Kita retrospektyva bus skirta filmų apie gangsterius mėgėjams.
Dėmesys ir kino užkulisiams
Šeštą kartą vyks kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“. Kovo 31 – balandžio 2 d. kino profesionalai bus supažindinami su kino rinkodara, konsultuojami, kaip gauti lėšų pirmam filmui, ir ką daryti, kai jį jau sukūrei.
Pagrindiniai konferencijos svečiai – „The Einstein Couple“ – rinkodaros specialistai iš Danijos, rengę Larso von Triero filmo „Nimfomanė“ reklaminę kampaniją. Konferencijos programa bei registracija jau netrukus bus paskelbta festivalio puslapyje kinopavasaris.lt.
Nepasiklysti tarp filmų padės technologijos
Šiemet sukurta patogesnė festivalio svetainė, kurioje žiūrovai galės susidėlioti savo festivalio programą ir nepasiklysti tarp tikrai gausaus filmų pasirinkimo. Taip pat jau netrukus pradės veikti ir nauja festivalio mobilioji programėlė, kuri padės planuoti savo dienotvarkę bei sužinoti festivalio aktualijas bet kur ir bet kada.
Bilietai – nuo kovo 1 d.
Šiuo metu jau galima įsigyti ir abonementus į festivalį. Prekyba bilietais prasidės nuo kovo 1 dienos. Pirmąsias dvi dienas nusipirkti bilietus galės tik kortelės OMNI ID turėtojai. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių pamatytų norimus filmus, „Kino pavasario“ organizatoriai skelbs specialias akcijas bei taikys nuolaidas studentams ir senjorams.
Festivalio atidarymo ir uždarymo ceremonijos bus tiesiogiai transliuojamos per TV kanalą „LRT Kultūra“.
