„Scanoramos“ programoje – lietuviška premjera apie senolių kelionę į Londoną

Europos šalių kino forume „Scanorama“ šiemet pristatomos net trys lietuviškų dokumentinių filmų premjeros. Viena jų – dokumentinė komedija „Lida Vanda Liusia“. Debiutinis ilgametražis režisierės Julijos Zubavičienės filmas – itin asmeniškas ir nuotaikingas.

Pagrindinės filmo herojės – režisierės močiutės. Ne dvi, kaip įprasta, o trys. „Mano šeima mėgo tuoktis ir skirtis, todėl vaikystėje turėjau penkis senelius ir šešias močiutes. Šeimos šventės būdavo labai linksmos“, – pasakojo J. Zubavičienė.

Filmo siužeto idėją režisierei pametėjo pats gyvenimas. Kurį laiką gyvenusi D. Britanijos sostinėje Londone, J. Zubavičienė savo pasaulį nusprendė parodyti ir močiutėms, kurios niekad niekur nekeliavo. Tarpusavyje nekaip sutariančios moterys avantiūrai ryžosi, tačiau filmavimo procesas nebuvo lengvas. Sudėtingiausia režisierei buvo suderinti du savo pačios vaidmenis – anūkės ir režisierės.

„Stengiausi kurti natūralią atmosferą, kad močiutėms tai būtų tikra kelionė, o ne bauginanti pareiga. Norėjau, kad jos būtų savimi, o ne personažai, todėl ir aš turėjau būti anūke, o ne režisiere. Kitaip jos būtų užsisklendusios“, – pasakojo režisierė.

Ilgoje kelionėje Lida, Vanda ir Liusia automobiliu turėjo įveikti Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją, močiutės vėl prisiminė jaunystę, mylėtus vyrus ir senas nuoskaudas, anūkei atskleisdamos neįtikėtinas savo gyvenimo istorijas. Pasak J. Zubavičienės, šis filmas – tai moteriška, lyriškai ekscentriška kelionė į šeimą ir į save.

„Lida Vanda Liusia“ – pirmasis ilgametražis J. Zubavičienės filmas, iki šiol ji sukūrė kelis trumpametražius darbus. Vienas jų, ,,Alkis“, jau rodytas ,,Scanoramoje“, o 2009 m. jis buvo  nominuotas ,,Sidabrinei gervei“ geriausias studentiško filmo kategorijoje.