Spalio 30 – lapkričio 2 d. Švedijos Šiaurėje įsikūrusiame Umeo bus surengtas lietuviško kino savaitgalis. Švedų žiūrovai galės geriau susipažinti su lietuvių kinu bei filmuose užfiksuotais kertinių Lietuvos istorijos lūžių ir kasdienybės pasakojimais. Per tris dienas bus parodyta 14 įvairių žanrų lietuviškų filmų programa. Joje du pilnametražiai vaidybiniai – Gyčio Lukšo „Duburys“ ir Audriaus Juzėno „Vilniaus getas“, trys lietuvių poetinės dokumentikos „grynuoliai“ – Roberto Verbos „Šimtamečių godos“, Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ ir Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ ir dvi trumpametražių filmų programos, sudarytos iš įvairių festivalių prizais įvertintų Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Beinoriūtės, Linos Lužytės, Ievos Veiverytės, Jūratės Leikaitės, Skirmantos Jakaitės, Solveigos Masteikaitės filmų. Savaitgalį vainikuos du dokumentiniai pilnametražiai filmai, kurių autorius – švedas Jonas Öhmanas. Šio kino režisieriaus, žurnalisto, vertėjo, visuomenininko kultūrinė, pilietinė, humanitarinė veikla Lietuvos gyvenime palieka vis ryškesnį pėdsaką.
Jonas Öhmanas – ir vienas pagrindinių šio kino savaitgalio Umeo iniciatorių. 2014-ųjų Europos kultūros sostine kartu su Ryga išrinkta Umeo – jo gimtasis miestas. Lietuvoje susidomėjęs kino dokumentika, gerai išmokęs lietuvių kalbą, susipažinęs su Lietuvos istorija, perpratęs lietuvio būdą ir šalies aktualijas, Lietuvos gyvenimą iš vidaus, ir kartu lyg iš šalies stebintis švedas kuria filmus, kuriuose atskleidžia sudėtingiausius XX a. Lietuvos istorijos epizodus, pasakoja apie kruviną lietuvių pasipriešinimą sovietų santvarkai, neužgniaužtą laisvės siekį už „geležinės uždangos“, apie pasiaukojančios meilės tėvynei ir konformizmo, išdavystės dilemą. Jono Öhmano „Nematomas frontas“ paremtas partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto asmenine istorija, abiejų „fronto“ pusių liudytojų mintimis, nematyta archyvine kronika. Filmo „Žalieji muškietininkai“ herojai – kovingasis ekologijos ir visuotinio teisingumo idėjomis gyvenantis 9-ojo dešimtmečio jaunimas, išklibinęs sovietų ideologijos pamatus. Pastarojo filmo premjeros Lietuvoje dar tebelaukiama.
Švedijos žiūrovai susitiks ir su lietuvių režisieriumi Gyčiu Lukšu. Režisierius mano, kad šis renginys bus ir rimtas bandymas atgaivinti 1990–1997 m. gyvavusią lietuviško kino peržiūrų tradiciją Švedijoje. Pasak režisieriaus, „ši tradicija, įsitvirtinusi Švedijos ir Baltijos šalių kino festivalyje Burgsvike, Gotlando saloje, buvo aktyviai palaikoma festivalio įkvėpėjo ir organizatoriaus Hanso Waldenströmo. Visus tuos metus ją rėmė ir Visbio miesto merija. Deja, su festivalio organizatoriaus pasitraukimu užgeso ir tradicija.“ Gytis Lukšas viliasi, kad Öhmano asmenybė, jo filmai, tarptautiniai interesai galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį tiesiant tiltą tarp Švedijos ir Lietuvos kino bendruomenių: „Lietuvoje švedų kino renginiai Švedijos Karalystės ambasados dėka vyksta kasmet ir jau užsigaugino savo žiūrovų būrį. Būtų nuostabu, jei tokie lietuviško kino savaitgaliai Umeo taip pat taptų tradiciniai.“
Lietuviško kino savaitgalį, įtrauktą į Umeo, 2014-ųjų Europos kultūros sostinės, renginių programą, bendradarbiaudami su „Folkets Bio Umea“ kino teatru rengia Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga, koordinuoja ir remia Tarptautinių kultūros programų centras.
