„Kino pavasaris“ kartu su Lenkijos institutu Vilniuje pristatė šių metų šalies partnerės Lenkijos filmų programą. Vienas svarbiausių jos akcentų – speciali retrospektyva „Solidarumo judėjimas kine“, sudaryta iš garsių lenkų režisierių Andrzejaus Wajdos, Krzysztofo Kieślowskio, Krzysztofo Krauze’s filmų, supažindins su 1980 m. susikūrusiu judėjimu „Solidarumas“ („Solidarność“) – pirmąja nepriklausoma profesine sąjunga komunistiniame bloke.
Konkursinėse „Kino pavasario“ programose dalyvaus trys naujausi pilnametražiai filmai – Paweło Pawlikowskio „Ida“, Maciejaus Pieprzycos „Noras gyventi“ ir Bodo Koxo „Mergina iš spintos“. Bus parodyti ir devyni geriausi pastarųjų metų trumpametražiai filmai, iš kurių penki varžysis dėl geriausio „Kino pavasario“ trumpo metražo filmo prizo. Bus parodytas naujausias Prancūzijoje dabar kuriančio režisieriaus Romano Polanskio filmas „Venera kailiuose“, įdomų režisierės Agnieszkos Holland biografijos etapą pristatys Jaceko Petryckio dokumentinis filmas „Agnieszkos H. sugrįžimas“.
„Aš esu dėkinga festivaliui „Kino pavasaris“, kuris pakvietė būti šalimi partnere ir taip teigiamai priėmė lenkiškų filmų retrospektyvos idėją. Pirmiausia sunku būtų surasti puikesnę erdvę pristatyti mūsų kūrėjų darbus. Šių metų festivalis gali pasigirti stipria programa, taigi rodyti lenkiškus filmus tokiame kontekste yra ypač svarbu. Taip pat pastebime Lietuvos žiūrovų susidomėjimą Lenkijos kinu. Tai mus džiugina ir įprasmina mūsų darbą“, – teigė Lenkijos instituto direktorė Małgorzata Kasner.
Retrospektyvoje „Solidarumo judėjimas kine“ – filmai apie laisvės troškimą
Aštuoni filmai leis pažvelgti į „Solidarumo“ judėjimą skirtingų kartų režisierių ir filmų herojų akimis. Pasak Małgorzatos Kasner, šiemet Lenkija mini kelias svarbias sukaktis, tarp kurių – 25-osios demokratinių permainų Lenkijoje metinės. „Pasitelkę kino filmus norėjome simboliškai šią progą paminėti. Padedant kino kritikei Živilei Pipinytei, buvo atrinkti verčiausi skirtingų kartų kūrėjų filmai, savaip atspindintys sudėtingą istorijos laikotarpį: kas tuo metu dėjosi žmonių galvose ir kokią tai įtaką padarė jų likimams. Taip pat ši programa buvo sudaryta galvojant apie lietuvių ir lenkų bendrumą – norą būti laisviems ir nepriklausomiems. Mano nuomone, būtina atsigręžti ir pažiūrėti į mūsų praeitį, kuri gali priminti, kas yra svarbiausia, ir padėti suprasti, kas mes esame. Reikia džiaugtis tuo, ką pasiekėme, ir semtis jėgų judėti pirmyn. Laisvė ir solidarumas – tai yra bendros idėjos, kurios jungia žmones ir tautas, tai ypač aktualu ir šiandieninėje Europoje“, – sako Lenkijos instituto direktorė.
Garsaus režisieriaus Andrzejus Wajdos filmas „Žmogus iš geležies“, – jau klasika tapusio filmo „Žmogaus iš marmuro“ tęsinys. Abiejuose filmuose vaidino puikūs lenkų aktoriai Krystyna Janda ir Jerzy Radziwilowiczius. Šis drąsus filmas buvo filmuotas pačiame „Solidarumo“ judėjimo epicentre ir tapo politinio proceso, kurį užfiksavo, dalimi. „Žmogus iš geležies“ 1981 m. laimėjo Kanų kino festivalio „Auksinę palmės šakelę“.
Leszeko Wosiewicziaus filmas „Kūčios ’81“ nukelia į tų pačių 1981-ųjų metų Kūčias ir pasakoja šeimos istoriją. Moteris laukia jau dešimt dienų dingusio vyro. Vienos šeimos drama perteikia istorijos įvykius bei atsiskleidžia situacijos dramatiškumą.
Retrospektyvoje bus parodytas kito lenkų kino klasiko Kazimierzo Kutzo filmą „Mirtis kaip duonos riekė“ apie tragišką karinės padėties epizodą – streiko Lenkijos anglies kasykloje „Wujek“ Katovicuose – numalšinimą. Tai tiksli rekonstrukcija įvykio, trukusio keturias dienas – nuo karinės padėties paskelbimo iki angliakasių žudynių.
Prieš filmą „Gatvės žaidimai“ režisierius Krzysztofas Krauze kartu su Jerzy Morawskiu sukūrė dokumentinį filmą apie tragišką jauno opozicionieriaus, poeto Stanislawo Pyjaso mirtį. Jie atliko tyrimą, atskleidusį daug naudingos informacijos, tačiau nusprendė, kad kai kurie dalykai negali būti pasakyti dokumentiniame filme. „Gatvės žaidimai“ – tai istorija apie du jaunus vyrus – žurnalistą ir operatorių, kurie imasi tirti studento ir opozicijos veikėjo iš Krokuvos žūtį.
Krzysztofo Kieślowskio filmo „Be pabaigos“ herojė Uršula (Grażyna Szapołowska) bando susitaikyti su netikėta vyro mirtimi. Jos vyras advokatas Antekas gynė „Solidarumo“ veikėjus. Šį personažą vaidinusį aktorių Jerzy Radziwiłowiczių galima laikyti vienu iš „Solidarumo“ judėjimo kine simbolių.
Retrospektyvoje rodomi du dokumentiniai režisieriaus ir garsaus kino operatoriaus, dirbusio su garsiausiais Lenkijos režisieriais, Jaceko Petryckio filmai „Mano užrašai iš pogrindžio“ ir „Miestas be Dievo“. Pirmasis suteiks unikalią galimybę pamatyti vaizdus iš antikomunistinio judėjimo veiklos užkulisių. Janas Lityńskis, Jacekas Kurońis, Lechas Wałęsa, Stefanas Kisielewskis ir kiti pasakoja apie opozicijos veikėjų kasdienybę, gyvenimą slapstantis ir politinę realybę. „Miestas be Dievo“ – tai, pasakojimas apie Novą Hutą, pirmąjį miestą, suplanuotą prosovietinės Lenkijos valdžios. Šiame mieste nebuvo vietos Dievui ir bažnyčioms, o architektūra turėjo veikti „naujo žmogaus“ sąmonę. Iškilęs kaip socializmo simbolis, vėliau miestas tapo komunizmo sistemos žlugimo pavyzdžiu.
Waldemaro Krzysteko filmas „80 milijonų“ pasakoja tikrą istoriją, kai likus vos 10 dienų iki karinės padėties paskelbimo 1981-aisiais, grupė jaunų „Solidarumo“ judėjimo aktyvistų nusprendė įgyvendinti nutrūktgalvišką planą – prieš valdžiai užblokuojant profsąjungos sąskaitas Vroclavo banke išgryninti 80 milijonų „Solidarumo“ sąskaitoje esančių zlotų. Saugumo agentams lipant ant kulnų, prasideda kvapą gniaužiantis žaidimas su laiku.
Režisierės Agniezskos Holland portretas dokumentikoje
Operatoriaus Jaceko Petryckio filmas „Agnieszkos H. sugrįžimas“ pasakoja apie režisierę Agnieszką Holland, jos studijų metus Prahos kino akademijoje FAMU ir artimą ryšį su Čekija. Filmas atskleidžia, kaip Prahoje praleistų metų (1966–1971) patirtis paveikė tolesnį režisierės gyvenimą ir kūrybą. Taip pat filme skamba Holland ir jos gero draugo, kartu ir filmo režisieriaus Jaceko Petryckio pokalbių apie jaunystės idealus, svarbius gyvenimo sprendimus politinės priespaudos akivaizdoje ir žmogišką troškimą gyventi laisvėje ir tiesoje.
