Šeštadienį pasibaigusiame 70-ajame Venecijos kino festivalyje triumfavo Gianfranco Rosi, „Auksiniais liūtais“ apdovanotas už dokumentinį filmą „Sacro GRA“. Tai – Romos periferijų, aplinkkelio gyventojų portretas. Netikėtas žiuri verdiktas siejamas su jam pirmininkavusiu italų režisieriumi Bernardo Bertolucci. 73-ejų „Paskutinio tango Paryžiuje“, „Konformisto“, „Svajotojų“ kūrėjas priklauso kartai, kuriai kiekvienas filmas turėjo būti estetinis ar politinis iššūkis, angažuotas, o kartu poetinis. Beje, dokumentiniai filmai šiemet pirmą kartą pateko į Venecijos pagrindinį konkursą.
Didžiuoju žiuri prizu apdovanotas Taivano režisierius Tsai Ming Liang už filmą „Benamiai šunys“ („Stray dogs“). Jo veiksmas taip pat perkelia į šiuolaikinio didmiesčio priemiesčius, kur gyvena benamis tėvas su dviem vaikais. Specialusis žiuri prizas įteiktas vokiečių filmo „Policininko žmona“ režisieriui Philipui Gröningui, kuris išgarsėjo dokumentiniu pasakojimu apie vienuolyną „Didžioji tyla“. „Policininko žmona“ – tai pasakojimas apie patologišką šeimą, kurioje prievarta baigiasi mirtimi.
Šeimos patologiją analizuoja ir jaunas graikų režisierius Alexandrosas Avranasas. Jo filmas „Miss Violence“ gavo „Sidabrinį liūtą“ geriausiam režisieriui ir „Volpi taurę“ geriausiam aktoriui: Themis Panuo suvaidino pedofilą tėvą, kurio duktė nusižudo. „Volpi taurė“ geriausiai aktorei atiteko 80-metei italei Elenai Cotta už vaidmenį filme „Via Castellana Bandiera“. Kritikų favoritai buvo Stepheno Frearso filmas „Filomena“ ir Judi Dench, sukūrusi jame pagrindinį vaidmenį moters, po 50 metų ieškančios kadaise iš jos atimto nesantuokinio sūnaus, bet filmui teko tik prizas už geriausią scenarijų Jeffui Pope’ui ir Steve’ui Cooganui.
„Auksiniu liūtu“ už kūrybos indėlį Venecija šiemet apdovanojo amerikiečių režisierių, „Egzorcisto“ ir „Prancūzų ryšininko“ autorių Williamą Friedkiną. 1998 m. „Auksiniu liūtu“ už kūrybą apdovanotas Andrzejus Wajda, šiemet Venecijoje pristatęs naujausią savo filmą „Walęsa. Žmogus iš vilties“, buvo apdovanotas festivalio rėmėjų įsteigtu „Persola“ prizu, skiriamu didiesiems kino vizionieriams. Nors filmas apie Walęsą buvo rodomas ne konkurse, žurnalistę Orianą Fallaci jame suvaidinusi italų aktorė ir rašytoja Maria Rosaria Omaggio sulaukė specialaus žurnalistų apdovanojimo.
Jurijus Arabovas kuria pirmą filmą
Ne vieno Aleksandro Sokurovo filmo scenarijaus autorius, rašytojas, poetas Jurijus Arabovas debiutuoja režisūroje. Jis kurs filmą „Rusės žmonos“, skirtą 7-ojo dešimtmečio Albanijai ir tragiškam rusių moterų, kurios tapo pirmosiomis diktatoriaus Envero Hoxhos (1908–1985) aukomis, likimui. Šiam prancūzų ir albanų projektui jau beveik penkeri metai. Filmo herojės – rusės (dauguma filologės), kurios ištekėjo už albanų. Pasak Arabovo, šios rafinuotos moterys, kurios iki šiol prisimenamos su susižavėjimu, buvo represuotos. Tačiau Arabovas pabrėžė, kad filmas bus „apie diktatūrą, kuri visada baigiasi, o po jos seka tai, kas seka.“ Iš pradžių Arabovas sutiko tik parašyti scenarijų, bet filmą žadėjęs kurti režisierius užsiėmė kitu projektu. Arabovas prisipažino, kad jam padėti pažadėjo Sokurovas. Jis bus ir meninis filmo vadovas.
