Rugsėjo 25 d. – spalio 6 d. vyksiantis Tarptautinis Kauno kino festivalis nustebins išrankiausius kino gerbėjus. Šiųmetinio Kanų kino festivalio nugalėtojo Abdellatifo Kechiche’o retrospektyva, eksperimentiniai filmai manifestai, atveriantys naujus kino horizontus, dokumentiniai filmai apie meną ir menininkus, Romo Zabarausko „Streikas“ ir jauniausios kartos lietuvių režisierių trumpametražių filmų programa, garsiausi pastarųjų metų lenkų filmai, tradicinė filmų apie muziką ir muzikantus programa – tik dalis festivalio programos. Galima pavydėti rengėjų užsispyrimo rodyti intelektualų ar net kosmopolitišką kiną patriotiškiausiame Lietuvos mieste. Tiesa, dalį programos bus galima pamatyti ir sostinėje. Nebijantiems sudėtingo, originalaus ir provokuojančio kino siūlome pažiūrėti pristatomus filmus.
„Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ („La vie d’Adèle – chapitres 1 et 2“, Prancūzija, Belgija, Ispanija, 2013). „Auksine palmės šakele“ apdovanotas Abdellatifo Kechiche’o filmas sukurtas pagal Julie Maroh komiksą. Adèle Exarchopoulos ir Léa Seydoux vaidina dvi merginas, kurios įsimyli viena kitą. Iš darbininkų klasės kilusi Adelė svajoja tapti mokytoja. Intelektualų duktė Ema prasmingą gyvenimą įsivaizduoja kitaip. Pirmoji meilė Adelei atneš ne tik aistrą, bet ir išmokys suvokti save, tačiau režisieriui filme rūpi ir šeimos, mokytojo vaidmens visuomenėje klausimai. (Abdellatifo Kechiche’o filmų retrospektyva)
„Frances Ha“ (JAV, 2012). Režisierius ir kelių Weso Andersono filmų scenaristas Noah Baumbachas laikomas didžiąja Amerikos nepriklausomųjų viltimi. Dar Baumbachas vadinamas naujuoju Woody Allenu, nes jo filmų personažai tokie pat žavūs ir neurotiški Niujorko intelektualai. Režisieriaus mūza, aktorė, rašytoja ir scenarijaus bendraautorė Greta Gerwig šiame filme suvaidino trisdešimtmetę šokėją Frances, kuri kambario draugei išsikrausčius iš buto Brukline stengiasi neįklimpti į skolas. Kiek laiko prireiks amžinai studentei Frances peržengti slenkstį, skiriantį ją nuo atsakingo suaugusiųjų pasaulio?
(Programa „Platus kampas“)
„Vaizdelis iš geležies surinkėjo gyvenimo“ („Epizoda u životu berača željeza“, Bosnija ir Hercegovina, Prancūzija, Slovėnija, Italija, 2013). Šiemet Berlyne Didžiuoju žiuri prizu ir „Sidabriniu lokiu“ už geriausią vyro vaidmenį Nazifui Mujićiui apdovanota socialinė Daniso Tanovićiaus drama grįžta prie neorealistinio kino, bet žengia dar toliau. Filmo herojai, Bosnijos čigonų šeima, priešais Tanovićiaus kamerą atkūrė dramatišką savo pačių gyvenimo epizodą. Kai kūdikio besilaukianti Senada pasijuto blogai, jos nenorėjo priimti nė viena ligoninė, nes moteris neturėjo medicinos draudimo, o mokėti už būtiną operaciją, nes vaisius jau nebegyvas, nebuvo iš ko. Filme atkurta Senados ir jos vyro Nazifo odisėja, kuri, laimei, baigėsi gerai. (Programa „Tapatumai“)
„Plūduriuojantys dangoraižiai“ („Płynące więżowce“, Lenkija, 2013). Stilingai nufilmuotos subtilios psichologinės jauno režisieriaus Tomaszo Wasilewskio dramos herojus Kuba yra plaukikas. Jis daug treniruojasi, turi merginą ir ambicijų tapti čempionu. Susitikimas su Michalu ir netikėtas stiprus emocinis dviejų jaunuolių ryšys pažadins slaptus Kubos geismus. Šis universalus pasakojimas apie tapatybės paieškas ir brendimą Karlovi Varų festivalyje pelnė Didįjį programos „East of the West“ prizą. (Programa „Tapatumai“)
„Leviatanas“ („Leviathan“, JAV, Prancūzija, Britanija, 2012). Eksperimentinis menininkų ir antropologų Lucieno Castaing-Tayloro ir Verenos Paravel filmas kurtas legendinio „Mobio Diko“ vietose. Vienuolika kamerų filmuotas technologiškai ir estetiškai imponuojantis kūrinys sukelia kolektyvinio eksperimento jausmą. Tai naują kino pasakojimo būdą siūlantis pasakojimas apie šiuolaikinę komercinę žūklę. Beveik be dialogų, ore ir vandenyje, iš paukščio ir žuvies perspektyvos rodoma kelionė į laivo-molocho vidų. (Programa „Platus kampas“)
„Mekongo“ viešbutis“ („Mekong Hotel“, Tailandas, D. Britanija, 2012). Vieno originaliausių šių dienų kūrėjų Apichatpongo Weerasethakulo filmas nukelia į realų viešbutį, įsikūrusį Tailando ir Laoso pasienyje. Režisierius maišo faktus ir fantastiką, rodo vampyriškus motinos ir dukros santykius, ieško ryšio, kuris sieja jaunus įsimylėjėlius ir upę. Pusiau dokumentinis filmas kurtas per stiprų potvynį, į jį įpintos projekto „Ekstazės sodas“ repeticijos. (Programa „Platus kampas“)
„Vik ir Flo pamatė lokį“ („Vic + Flo ont vu un ours“, Kanada, Prancūzija, 2013). Alfredo Bauerio prizu, kuris skiriamas ateities kino ir naujų perspektyvų kūrėjams, šiemet Berlinalėje apdovanotas Denis Côté filmas nuo pirmųjų kadrų panardina į keistą ir nerimo persmelktą atmosferą. Į septintą dešimtį įžengusi filmo herojė Viktorija išėjo iš kalėjimo ir nori pradėti naują gyvenimą miškų apsuptame atokiame kaime, kur prabėgo jos vaikystė. Čia atvyksta ir Viktorijos mylimoji Florans. Tačiau, persekiojamas praeities vaiduoklių, jųdviejų naujas gyvenimas netikėtai ima griūti. (Programa „Platus kampas“)
„Michaelis Hanekė. Profesija: režisierius“ („Michael Haneke – Porträt eines Film – handwerkers“, Austrija, Prancūzija, 2013). Kaip ekrane pavaizduoti smurtą? Kaip sutrupa šeimos pamatai? Kaip į visuomenę įsėlina blogis? Šie klausimai iškyla beveik kiekviename austrų režisieriaus filme. Šio dokumentinio filmo autorius Yves’as Montmayeuras 10 metų keliavo po „Baltojo kaspino“ ir „Meilės“ autoriaus filmavimo aikšteles ir jų užkulisius, norėdamas suprasti ir atskleisti Haneke’s pasaulį. (Programa „Visos mūzos“)
„Širlė – realybės vizijos“ („Shirley – Visions of Reality“, Austrija, 2013). Viename originaliausių šių metų filmų atgyja amerikiečių dailininko Edvardo Hopperio paveikslai. Juos sujungia aktorė Širlė, atsidurianti paveikslų viduje ir jų personažų situacijose. Už kadro skamba autentiški radijo pranešimai, XX a. asmenybių laiškų, dienoraščių, prisiminimų fragmentai – režisierius Gustavas Deutschas kiekvieną atgijusį paveikslą susieja su konkrečia diena ir valanda. Taip į filmą ateina epochos atmosfera. Šis filmas – meninio projekto, kai parodų erdvėse buvo atkuriami trimačiai Hopperio paveikslai, dalis. (Programa „Visos mūzos“)
„Tu – Dievas“ („Jesteś bogiem“, Lenkija, 2012). Leszeko Dawido filmas, skirtas vienai pirmųjų Lenkijos hip popo grupių „Paktofonika“. Ją sukūrė trys draugai marginalai, pasivadinę Magiku, Rahimu ir Fokusu. Filmas perkelia į 10-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį – intensyviausių visuomenės permainų, socialinių, moralinių, politinių transformacijų metus. Viena vertus, filmas yra biografinis: savo noru iš gyvenimo pasitraukęs grupės lyderis Magikas jau tapo legenda. Kita vertus, filmas sugriauna panašių istorijų klišes – Dawidas nekuria pasakojimo apie vėluojantį pripažinimą, pomirtinį nesuprasto menininko triumfą. Jis nori suprasti, kokia buvo pirmoji karta, žengusi į kapitalizmą be įprasto ankstesnių lenkų kartų bagažo – pasipriešinimo režimui ar aukos pavergtai tėvynei. Tai filmas apie kartą, kuriai tenka ieškoti gyvenimo prasmės visai naujoje šalyje. (Programa „Muzika, keičianti pasaulį“)
