Kasmet tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai pamato vis daugiau filmų, atrastų garsiausiuose užsienio kino festivaliuose. Ištisus metus juose dalyvaujantys „Kino pavasario“ atstovai pamato vidutiniškai po 50–60 filmų viename festivalyje, kurių aplanko daugiau nei 20 per metus.
„Mūsų komanda dirba visus metus, lanko festivalius, svarbius kino renginius, mezga naudingas pažintis, tad jau po beveik dviejų dešimtmečių tokio darbo metų sulaukiame puikių rezultatų ne tik kiekvieną pavasarį Vilniuje, bet ir tarptautiniu mastu“, – teigia festivalio „Kino pavasaris“ direktorė Vida Ramaškienė.
Žinomas net ir garsiausiems kino festivaliams
Vilniaus tarptautinis kino festivalis darosi vis labiau žinomas. Bent jau Europoje didžiausio Lietuvos kino festivalio pristatinėti nebereikia. Garsiausių kino festivalių organizatoriai, kino pramonės atstovai žino, kad Vilniuje vyksta daugiau nei 80 tūkst. žiūrovų sulaukiantis festivalis ir tarptautinė konferencija „Meeting Point – Vilnius“, pritraukianti šimtus kino pramonės atstovų iš įvairių šalių.
„Džiugu, kad prestižinio Berlyno kino festivalio programos sudarytojas Christophas Terhechte ir Verena von Stackelberg, dirbanti su pagrindine šio festivalio konkursinės programa, puikiai žino Vilniaus tarptautinį kino festivalį ir išsakė norą atvykti pavasarį į mūsų festivalį“, – pasakoja „Kino pavasario“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė.
Vilniaus tarptautinį kino festivalį panoro aplankyti ir didžiulės filmų platinimo kompanijos „The Festival Agency“ vadovė Leslie Vuchot. Iš šios kompanijos kasmet „Kino pavasaris“ įsigyja lietuvių itin lankomų filmų. Šiemet festivalis rodė šios kompanijos platinamus filmus „Alyvmedis“, „Aš ir tu“, „Tikra meilė tik tarp vyrų“, „Žirgas Žapulu“, dokumentinius filmus apie Woody Alleną ir Romaną Polanskį. Vuchot planuoja ateinantį pavasarį dalyvauti ir kino pramonės renginyje „Meeting Point – Vilnius“.
Pirmieji geidžiamiausių filmų sąraše
Iš vieno geriausių regiono festivalių Karlovi Varuose grįžusi „Kino pavasario“ programos sudarytoja Santa Lingevičiūtė norėtų parodyti Lietuvoje į kino kūrėjų gretas vėl sugrįžusios graikų režisierės Penny Panayotopoulou naujausią filmą „Rugsėjis“ („September“). Prieš vienuolika metų buvo gerai įvertintas jos debiutas „Hard Goodbyes: My Father“. Filme „Rugsėjis“ režisierė, pasakodama apie dvi vienišas moteris ir jų draugystę, subtiliai perteikė dabartinę Graikijos stagnaciją, depresiją ir susvetimėjimą.
Iš Karlovi Varų konkursinės programos „East of the West“ Lingevičiūtė „Kino pavasaryje“ norėtų parodyti du filmus. Abu filmus sukūrė jauni Lenkijos režisieriai. Tai jaunosios kartos lenkų aktorius Bodo Koxo režisūrinis debiutas „Mergina iš spintos“ („The Girl from the Wardrobe“). Jis jautriai pasakoja apie tris vienišus, bet labai skirtingus žmones, gyvenančius blokiniame daugiabutyje.
„Šio filmo prodiuserė susisiekė su manimi ir dar prieš premjerą pasiūlė filmą „Kino pavasariui“. Ji labai norėtų pamatyti šį filmą įtrauktą į konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“, – pasakoja „Kino pavasario“ programos sudarytoja.
Lenkų prodiuserė siūlė atkreipti dėmesį ir į dar vieną filmą. Tai „Viva Belarus!“, juosta, kuri Lenkijoje sulaukė didžiulio ažiotažo ir skambučio iš Baltarusijos ambasados, siūlančio nerodyti juostos, jei norima išsaugoti gerus santykius tarp valstybių. Režisierius Krzystofas Lukaszewiczius filme atskleidžia A. Lukašenkos režimo prislėgtų žmonių laisvės troškulį ir šauksmą. Filmą įkvėpė tikra roko muzikanto Franako Viachorkos, tapusio tautos šaukliu, istorija. Režisierius kalba ne tik apie priespaudoje gyvenančius žmones, bet ir apie šiuolaikines komunikacijos galimybes, kai internetas leidžia skleisti žinią plačiai, ne tik peržengiant valstybės sienas, bet ir pasiekiant atokiausius pasaulio kampelius.
