Kovo 3-iosios naktį Izraelyje mirė didis dokumentinio kino kūrėjas Hercas Frankas. Jis gimė 1926 m. Latvijoje. Nuo 1959 m. Frankas – Rygos kino studijos fotografas, vėliau – režisierius ir scenaristas. 1993 m. jis persikėlė gyventi į Izraelį, bet ir toliau kūrė filmus ir dėstė ne tik Izraelyje, bet ir Latvijoje.
Dokumentiniai Franko filmai visada buvo ir apmąstymai apie tai, kas svarbiausia, – gyvenimą, mirtį.
Savo mintis apie kino dokumentininko profesiją Frankas išdėstė knygoje „Ptolomėjo žemėlapis“. Jis tvirtino, kad dokumentininkas turi filmuoti viską, bet rodyti toli gražu ne viską, ką nufilmavo. Tačiau, jo nuomone, kad ir kokia žiauri atrodytų tikrovė, dokumentininkas neturi išleisti jos iš rankų. Frankui realybė savaime turėjo meninę vertę, ir jis buvo įsitikinęs, kad kino dokumentininko uždavinys – pamatyti tą vertę ir ją įamžinti.
Frankas sukūrė ne vieną dešimtį filmų, kai kurie iš jų („Aukščiausias teismas“ – apie nuteistuosius mirties bausme, „Gyveno kartą septyni Simeonai“ – apie daugiavaikę muzikantų šeimą, mėginusią pagrobti lėktuvą) iškart tapo populiarūs. Pasaulinio kino istorijoje, be abejo, išliks jo 1978 m. sukurtas „Dešimčia minučių vyresni“. Visas tas dešimt filmo minučių kamera stebi lėlių teatro spektaklį žiūrinčio mažo berniuko veidą. Tai – filmas apie brendimą, meno ir kino galią. Filmas vėlokai pasiekė Vakarų ekranus, bet neliko nepastebėtas. Penkiolika pasaulinio garso režisierių (Aki Kaurismäki, Werneris Herzogas, Spike’as Lee, Jimas Jarmuschas, Jeanas-Lucas Godard’as ir kiti) sukūrė du novelių filmus, kurie vadinasi taip pat – „Dešimčia minučių vyresni“. Šie du filmai dedikuoti Frankui ir jo filmo operatoriui Juriui Podniekui.
Viena pagrindinių kino režisieriaus profesijos ypatybių Frankui buvo sugebėjimas reikšti mintis trumpai ir lakoniškai. Savo mokiniams jis sakė: „Būkite asketiški. Tik atsisakius nereikalingo nufilmuotos medžiagos kūno, galima atrasti sielą.“
Herco Franko filmą „Dešimčia minučių vyresni“ galima pasižiūrėti:
Ekranuose (ko gero, ne Lietuvos) netrukus pasirodys naujausias Michelio Gondry („Miego mokslas“) filmas „Dienų puta“, sukurtas pagal Boriso Viano romaną. Režisierius baigė ir kitą projektą, apie kurį gandai sklinda jau senokai. Tai animacinis dokumentinis filmas apie paties Gondry ir filosofo, radikalo, vieno didžiausių naujųjų laikų mąstytojų Noamo Chomsky, kurio protėviai, beje, kilę iš Lietuvos, susitikimą. Filmas vadinasi „Is the Man Who is Tall Happy?“
Danielis Radcliffe’as ir Frankenšteinas
Patvirtinta, kad Danielis Radcliffe’as vaidins daktaro Frankenšteino asistentą Igorį naujoje klasikinio siaubo filmo, sukurto pagal Mary Shelley romaną, kinematografinėje versijoje. Ją kurs Paulas McGuiganas. Ne vienus metus ekrane buvęs burtininku Hariu Poteriu Radcliffe’as šiemet Sandanso kino festivalyje sukėlė sensaciją, Johno Krokidaso filme „Žudyk savo brangiausius“ („Kill Your Darlings“) suvaidinęs garsiausią bitnikų poetą Alleną Ginsbergą. Šią vasarą aktorius praleis vieno Londono teatro scenoje vaidindamas Martino McDonagho pjesėje „The Cripple of Inishmaan“.
„Knygų vagilė“ bus ekranizuojama
2006 m. pasirodęs australų rašytojo Markuso Zusako romanas „Knygų vagilė“(„The Book Thief“, lietuviškai išleista 2011 m. leidyklos „De Libris“), pasak „The New York Times“, ne vienus metus buvo viena geriausiai parduodamų knygų vaikams ir jaunimui. Todėl nenuostabu, kad ja susidomėjo kinas. „Knygų vagilė“ pasakoja apie paauglės Lizelotės likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Mergaitė gyvena kartu su įtėviais išgalvotame Miuncheno priemiestyje. Knygos naratorė yra Mirtis.
Iš televizijos į kiną atėjusio režisieriaus Briano Percivalio filme mergaitės tėvus vaidins Jeffrey Rushas ir Emilie Watson, pagrindinę heroję – Sophie Nelisse („Ponas Lazaras“).
