Signatarų namuose – nauja erdvė LNM fotografijos kolekcijai: pirmoji paroda skirta Jano Bułhako Vilniui

Spalio 7 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Signatarų namuose atveriama fotografijų paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“. Minint 150-ąsias fotografo gimimo metines, paroda kvies pamatyti XX a. pirmosios pusės Vilnių vieno žymiausių miesto fotografų akimis. Kartu ši paroda pradeda naują Signatarų namų Galerijos etapą – čia planuojama pristatyti LNM Fotodokumentikos kolekciją.

Parodoje susitinka du skirtingi J. Bułhako užfiksuoti Vilniaus veidai – vaizdingas, architektūros ir bažnyčių bokštų nusėtas miestas ir karo nuniokota sostinė. Fotografijos leidžia ne tik pažvelgti į besikeičiantį Vilnių, bet ir atrasti LNM saugomą fotografinį paveldą.

Signatarų namų Galerija tampa erdve, kurioje lankytojai galės atrasti LNM Fotodokumentikos kolekciją. Čia planuojama rengti parodas, pristatančias skirtingus muziejaus fotografijos rinkinio autorius, laikotarpius ir temas bei atveriančias visuomenei iki šiol rečiau eksponuotą kolekcijos dalį.

„Naujoji Galerijos kryptis yra ir svarbus žingsnis plėtojant LNM Fotodokumentikos centro veiklą – greta rinkinių kaupimo, saugojimo ir tyrimų – vis daugiau dėmesio skiriama jų viešam pristatymui. J. Bułhako paroda pradeda tęstinę parodų programą, per kurią LNM Fotodokumentikos kolekciją planuojama reguliariai pristatyti Signatarų namuose“, – sako LNM generalinė direktorė Rūta Kačkutė.

Menas ir dokumentika – greta

1912 m. Vilniuje apsigyvenęs J. Bułhakas per pirmuosius trejus metus sukūrė šimtus miesto architektūros ir peizažo fotografijų. Piktorializmo kryptimi sekęs fotografas siekė ne tik dokumentuoti miestą, bet ir kurti menišką jo atvaizdą – ypatingą dėmesį skyrė kompozicijai, šviesai, Vilniaus panoramoms ir architektūros ansambliams.

„Tačiau visai kitoks Vilnius J. Bułhako objektyve pasirodė 1944 m., kai kartu su sūnumi Januszu fotografas dokumentavo per liepos mėnesį vykusio Vilniaus šturmo padarytą žalą. Karo liepsnos palietė ir fotografo turtą – sprogmuo pataikė į namą dabartiniame Gedimino prospekte, kuriame jis gyveno ir turėjo fotoateljė. Gaisro metu sudegė jo studija, biblioteka ir sukauptas fotografijų archyvas“, – sako viena parodos kuratorių Liveta Repšienė.

Anot L. Repšienės, parodoje meniniai ir dokumentiniai J. Bułhako Vilniaus vaizdai eksponuojami greta, todėl lankytojai galės pamatyti ne tik tai, kaip miestas atrodė prieš daugiau nei šimtmetį, bet ir kaip karas pakeitė pažįstamas jo erdves.  Fotografijose atsiveria Žydų, Vokiečių, Pilies ir Didžioji gatvės, bažnyčios, miesto panoramos bei šiandien jau pasikeitusios miesto erdvės. Dabartiniame geopolitiniame kontekste šie vaizdai įgyja ir papildomą aktualumą – jie primena apie karo grėsmę miestų kultūriniam paveldui.

Daugiau nei tūkstančio peizažų Vilnius 

Antroji parodos kuratorė Jūratė Gudaitė pasakoja, kad fiksuodamas Vilniaus panoramas, architektūros ansamblius, bažnyčias, rūmus, senamiesčio kiemus ir gatves, J. Bułhakas įamžino senąjį Vilnių. Fotografui buvo svarbu parodyti savitą miesto charakterį, perteikti jo dvasią.

„Apsilankęs Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, patobulinęs fotografijos, poligrafijos, archyvistikos žinias, 1912 m. vasarą J. Bułhakas įsikūrė Vilniuje ir ėmėsi vykdyti Miesto valdybos užsakymą – fotografuoti Vilnių. Po dvejų darbo metų J. Bułhakas miesto archyvui pateikė penkiolikos tomų rinkinį, sudarytą iš 462 fotografijų. Iš kitų 630 fotografijų jis parengė keturiolikos tomų albumą Vilnius Jano Bułhako fotografijose (Wilno w fotografjach Jana Bułhaka)“, – fotografo palikimą vardija antroji parodos kuratorė Jūratė Gudaitė.   

J. Gudaitės teigimu, J. Bułhakas derino natūralų miesto peizažą ir architektūrą, o šviesą tikslingai pasitelkė įtaigioms kompozicijoms kurti. 

„Taip jo darbuose formavosi monumentalaus istorinio Vilniaus vaizdas. Neatsitiktinai straipsnyje Vilniaus peizažas (Pejzaż Wilna) jis Vilnių vadino ne miestu, o dideliu dvaru, kuriame prabangi architektūra susilieja su natūraliu gamtos grožiu“, – pasakoja kuratorė. 

Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti ir su rašytiniu J. Bułhako palikimu – „Vilniaus peizažo“ ištraukos lydės fotografijas ir atskleis, kaip autorius ne tik matė, bet ir aprašė Vilnių.

Būtent šis meninis Vilniaus vaizdinys parodoje susitinka su gerokai vėliau, jau karo aplinkybėmis, dokumentuotais miesto vaizdais. Pasak L. Repšienės, 150-osios J. Bułhako gimimo metinės tampa proga dar kartą atsigręžti į gausų fotografo darbų palikimą, parodant skirtingų laikotarpių Vilnių.

Signatarų namų Galerija – viena iš naujų muziejaus parodinės veiklos erdvių, kurioje bus nuosekliai stiprinama LNM veiklos kryptis, skirta Lietuvos fotodokumentikos paveldui, jo tyrinėjimui ir aktualinimui. Kitais metais šią veiklą planuojama tęsti surengiant keturias fotografijų parodas. 

Nemokama paroda „Tarp šviesos ir griuvėsių: Jano Bułhako Vilnius“ Signatarų namų Galerijoje veiks nuo 2026 m. spalio 7 d. 17:30 val. iki 2027 m. sausio 6 d.

Daugiau informacijos: https://lnm.lt/renginiai/paroda-tarp-sviesos-ir-griuvesiu-jano-bulhako-vilnius/.