„Antano Sutkaus Salakas“: paroda, primenanti miestelio istorijas ir veidus

Gegužės 30 d. Salako Laisvojoje aikštėje atidaroma žymaus Lietuvos fotografo, Nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureato Antano Sutkaus fotografijų paroda „Antano Sutkaus Salakas“. Tai jautrus, vietos bendruomenei ypač svarbus kultūrinis projektas, kviečiantis pažvelgti į Salaką per vieno iškiliausių Lietuvos fotografų objektyvą.

Parodą organizuoja Zarasų kultūros centro Salako teritorinis padalinys, Salako bendruomenė „Sakalas“ ir Antano Sutkaus fotografijų archyvas. Parodos globėjas – Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 

Ekspozicijoje pristatomi darbai, sukurti aštuntajame dešimtmetyje – laikotarpiu, kai Antanas Sutkus vasarodavo Salake, savo pirmosios žmonos Auksės gimtinėje. Fotografas čia fiksavo kaimo gyvenimą, žmones, jų žvilgsnius, šventes ir tylų kasdienybės grožį. Daug šių kadrų iki šiol saugomi atskiruose jo archyvo stalčiuose, pažymėtuose vienu žodžiu – „Salakas“.

Pats Antanas čia praleistą laiką prisimena labai šiltai:

„Salako žmonės mane priėmė kaip savą, pasitikėjo. Visuomet laukdavo išspausdintų savo fotografijų, laikraščiuose ar žurnaluose. Nupirkdavau jų ir kaskart nuveždavau laukiantiems.
Daugybę metų fotografuodavau Rugsėjo 1-osios šventę – prisimenu, kaip į mokyklą žingsniuodavo pasitempę kavalieriai, šventiškai pasipuošusios mergaitės...
Tačiau brangiausios man – nuotraukos, kuriose užfiksuota mano šeima: dukros, bendraujančios su savo teta Elena, žmona Auksė su giminaičiais.“

Antano Sutkaus laikas Salake apaugęs ne tik prisiminimais, bet ir šmaikščiomis legendomis. Iki šiol vietos gyventojai pasakoja istoriją, kaip garsusis fotografas „nusileido nuosavu sraigtasparniu“ – nors tikroji istorija buvo gerokai paprastesnė, bet ne mažiau įspūdinga.

„Salakas ypatingai gražiai atrodo iš oro – tarsi paveikslas: aukštas, aštrus bažnyčios bokštas, ežero atspindžiai, daugybė pabirusių miestelio namukų. Kartą, prieš kylant sraigtasparniu fotografuoti Salako, pilotas paklausė: „Kas jus ten taip traukia, kad ir vėl skrendame sukiotis aplink bažnyčios bokštą?”. Atsakiau, kad šiuo metu ten poilsiauja mano šeima. Jis atrėžė: „Na, tai lai ruošia šaltibarščius – nusileisime!”. Nusileidome netoliese esančioje pievoje. Per dešimt minučių subėgo kelios dešimtys vaikų. Jiems tai buvo įvykis, o aš padariau keletą kadrų“, – prisimena Antanas Sutkus.

Šie prisiminimai – daugiau nei nostalgiški fragmentai: jie kviečia mus iš naujo pažvelgti į Salaką taip, kaip jį matė Antanas Sutkus – su meile, pagarba ir artumu.

„Ši paroda – labai asmeninis projektas, nes norėjosi ne tik parodyti Antano Sutkaus fotografijų grožį, bet ir atgaivinti Salako atmintį – tą gyvą, pulsavusį miestelį, kuriame kadaise skambėjo vaikiški balsai, vyko procesijos, o kiekvienas praeivis turėjo savo istoriją. Sutkaus nuotraukose – ne tik menas, tai – mūsų žmonės, mūsų laikas. Bendraudama su Salako gyventojais, aiškiai jaučiu, koks svarbus šis palikimas. Gyventojai dalijasi prisiminimais, reflektuodami apie fotografijose įamžintus žmones, vietas ir akimirkas, ir tai tampa gyvu ryšiu su praeitimi. Tikiu, kad ši paroda leis bendruomenei vėl pamatyti save, pajusti pasididžiavimą ir šilumą, o nuotraukos primins apie mūsų bendrą istoriją ir tapatybę. Tai – mūsų kultūrinis veidrodis“, – sako projekto vadovė Rita Dronseikaitė.

Atidarymo metu vyks diskusija su kūrėjais – fotografu Artūru Morozovu, skulptoriumi Mykolu Sauka, istoriku bei aludariu Simonu Gutautu ir kitais, vienaip ar kitaip susijusias su gyvenimu kaime. Pokalbio ašis – ką kuriančiam žmogui suteikia kaimo ar mažo miestelio aplinka ir kaip menininkų buvimas gali praturtinti pačią vietovę. Renginio programą papildys pažintinė-edukacinė veikla: dalyviai turės galimybę aplankyti vietas, kuriose buvo sukurti parodoje eksponuojami kadrai, susipažinti su Antano Sutkaus kūryba bei šiuolaikinės humanistinės fotografijos tendencijomis. Užsiėmimus ves fotografas Artūras Morozovas.

Projektas tęsis visą vasarą, o edukacinės programos bus kartojamos liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rudenį suplanuotas simbolinis parodos uždarymas – diskusija apie kultūros svarbą regionų tapatumo formavimui. Joje dalyvaus kultūros politikai iš regioninių ir nacionalinio lygmens institucijų.