7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įvairovė kaip šventė

Mildos Vyšniauskaitės fotografijų serija „Boys“

Paulina Blažytė
Nr. 4 (1369), 2021-01-29
Fotografija
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“

Nors Mildos Vyšniauskaitės fotografijų paroda „Boys“ baigė veikti dar lapkričio viduryje, ją vis kartkartėmis prisimindavau. Mano atmintyje paroda iškildavo kaltinimo pavidalu – kaltinimo, nes taip apie ją ir neparašiau, nors tai atrodė svarbu ir reikalinga. Kirtimų kultūros centre eksponuotas projektas „Boys“ nusipelnė būti aptartas, nes jį plėtodama menininkė pasirinko temą, kuriai Lietuvoje dar skiriama ryškiai per mažai dėmesio, – savo fotografijomis ji analizuoja modernią vyriškumo sampratą queer ir drag judėjimų kontekste.

 

Tiek lyties apibrėžtis, tiek LGBTQ+ bendruomenės reprezentacija ir integracija – mūsų visuomenėje irgi dar neišspręsti klausimai, tad jų jungtis fotografijoje tampa palankia terpe diskusijai, refleksijai. Ką jau kalbėti apie tai, jog drag’as, kaip performatyvus veiksmas, apskritai neigia, laužo ir dekonstruoja mūsų supratimą apie tai, kas stereotipiškai suvokiama kaip vyriška ir moteriška. Autorės teigimu, vyriškumas, kaip ir bet koks kitas tapatumas, yra nuolat kintantis, o išlaisvintas nuo konkrečiai lyčiai išoriškai primestų standartų buvimas leidžia vyrams būti geriausiomis jų versijomis.

 

Projekto „Boys“ ištakos – 2016 m., kai menininkė studijavo Olandijos Karališkojoje menų akademijoje ir pradėjo fotografuoti savo bendramokslius. Vėliau projektas išsiplėtė ir į Lietuvą. Susirašinėjant apie parodą Milda papasakojo, jog fotografuodama Olandijoje nesijautė tarsi vykdytų kokią nors misiją, bet grįžusi namo ne kartą girdėjo pasisakymų, esą jos nuotraukos labai „drąsios“. Šiuo atveju menas su socialine potekste, nesvarbu, ar kalbame apie žmonių, ar gyvūnų teises, aplinkosaugą ir t.t., atlieka ir tam tikrą švietėjišką funkciją. Tai, kaip vienoks ar kitoks menas būna priimamas arba nepriimamas, padeda nustatyti ir bendrą visuomenės būklę vienu ar kitu klausimu. Ar visuomenė tolerantiška, lanksti ir orientuota į ateitį, o gal dievobaiminga, represuota ir kaustoma prietarų? Pavyzdžiui, šiandien iš esmės teigiamai sutinkami ir vertinami menininkės Snieguolės Michelkevičiūtės sukurti vyrų aktai iš serijos „Moteris apie vyrus“ ilgą laiką apskritai niekur nebuvo eksponuojami ir publikuojami. Jie pradėti kurti dar 1977 m., o pripažinimo sulaukė tik 1994 m. parodoje „Duona ir druska“. Ką tai sako apie tuometinę lyčių vaizdavimo situaciją? Ką mūsų reakcijos dabar sakys apie mus?

 

Projekte „Boys“ su lytimi siejamos tapatybės klausimas rutuliojamas dvejopai. Nors visose fotografijose vyriškumo samprata (ar, greičiau, šios sampratos neapibrėžtumas) analizuojama panašiu rakursu, pasirinktos prieigos skiriasi priklausomai nuo to, ar samprata nagrinėjama bendrame queer (aprėpiančiame daug nestandartinių tapatybių), ar sukonkretintame drag (pasirinktos lyties spektakliško išryškinimo, tam tikro performatyvumo) kontekste. Tarkime, queer kontekste dėmesys daugiausia sutelkiamas į nuogą, neutralų vyro kūną, o kita kūrinių dalis pasižymi ryškia moteriškų ir vyriškų ženklų jungtimi, įvilkta į drag rūbą. Nuogo kūno studijoje galima matyti daugiau pažeidžiamumo, apsinuoginama ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Savojo pažeidžiamumo, jautrumo afišavimas istoriškai apskritai siejamas su silpnumu ir priskiriamas moterims, dar kitaip vadintoms silpnąja lytimi. Toks požiūris visokeriopai žalingas ir vienai, ir kitai pusei. Jis pasitarnavo tik dviem atvejais – palaikant patriarchalinę heteroseksualią sistemą ir kuriant „The Cure“ dainą „Boys Don’t Cry“. Galite spėti, kurį atvejį vertinu kaip teigiamą.

 

Queer turinio fotografijas galima laikyti labiau vidine nei išorine savo lytinės tapatybės manifestacija. Jose vyrams nėra kur ir už ko pasislėpti – lieka tik jie ir į juos nukreipta kamera. O slėptis gal kartais truputį norisi – dėl to vienoje iš fotografijų nusukamas žvilgsnis ir prisidengiama užuolaida, objektyvui atveriant tik pusę savo nuogo kūno. Kita vertus, vyro su auskaru aktas kaip tik atrodo labai intymus ir atviras – jame atsisakoma bet kokių papildomų atributų, pasirenkamas nespalvotas koloritas ir visiškai išvalytas, juodas fonas. Taip dėmesys sukoncentruojamas tik į veidą, kūną, žvilgsnį. Nepaisant apsinuoginimo, nei vyro pozoje, nei išraiškoje neaptiksime nė lašo drovėjimosi, nepasitikėjimo savimi – žvilgsnis išlieka drąsus, atviras, kviečiantis.

 

Drag queens fiksuojančiuose darbuose vyriškumo samprata analizuojama pasitelkiant savąjį alter ego – asmenybę, kuria tampama persirengus, nusigrimavus, o galiausiai galbūt ir išėjus į sceną. Nors intymumo, pažeidžiamumo čia taip pat esama, matyti ir intensyvesnės seksualumo raiškos, tam tikros provokacijos požymių. Dalyje nuotraukų transformacija į kuriamą vaidmenį nėra baigtinė, lyčių sąlygiškumą atskleidžia kūno ir veido plaukai ar griežta makiažo linija ties pečiais ar aukštakulniais batais. Šiuo požiūriu darbai primena menininkės Aušros Griškonytės-Volungės 1999–2003 m. kurtą seriją „Kekšės“. Joje, kaip ir Vyšniauskaitės serijoje „Boys“, tai, kas stereotipiškai suprantama kaip vyriška, yra jungiama su tuo, ką laikome moteriška. Abiejų serijų pavadinimuose taip pat neabejotinai aptiksime panašų ironijos atspalvį – tik iš visai skirtingų požiūrio taškų.

 

Peržiūrėjus Mildos Vyšniauskaitės „Boys“ pasidaro tik dar aiškiau, jog lytinė tapatybė yra subjektyvi ir niekada – galutinė, aiškiai ir nepajudinamai apibrėžta. Šiandien galime suprasti geriau nei bet kada, kad lytis yra ne tiek fiziologinė duotybė, kiek socialinis (nes vis kitoks!) konstruktas. Tolerantiškesnėse visuomenėse žmonės turi galimybę fizinę lytį keisti taip, kad ji derėtų su išgyvenama. Kiti gali rinktis laikinai transformuoti savo išvaizdą, tapatybe žaisti ar išvis atsisakyti bet kokių etikečių ir iš „jos“ ar „jo“ likti „tais“. Visa queer ar kitoniškumo kultūra yra tai, ką turėtume švęsti, ne bijoti. Čia slypi tiek daug įvairovės, spalvų, jaudulio ir laisvės. Ar berniukai jūsų tuo neįtikino?

Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“
Milda Vyšniauskaitė, iš serijos „Boys“