7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Pasivaikščiojimai su vidiniu šunimi

Juozapo Kalniaus fotografijų paroda „#flirtasufiltru“ galerijoje „si:said“

Danguolė Ruškienė
Nr. 21 (1342), 2020-05-29
Fotografija
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.

Dar taip neseniai prabangiai atrodžiusi galimybė pabūti neskubrioje vienumoje su savimi prieš porą mėnesių tapo visiems prieinama. Bent jau tiems, kurie tokio buvimo pasiilgo, ieškojo ir pasinaudodami pakitusiomis gyvenimo sąlygomis pagaliau galėjo sau tai leisti. Anuomet, ikikarantininiais laikais spėjusios įkyrėti kalbos apie nuolat didėjantį gyvenimo tempą, perspėjimai, kad kasdienybėje paskęsta ne tik mūsų santykiai su artimaisiais, bet ir mes patys, pasitraukė kažkur tolyn. Lyg jų išvis nebūtų buvę. Kita vertus, net ir tais skubos laikais, kaip ir dabar, kai dar tik bundame iš karantino sąstingio, egzistavo žmonių kategorija, kuri sugebėdavo tai išsaugoti. Būtent šiai kategorijai priskirtini menininkai. Jie – vieni iš tų, kurie geba objektyvų laiką dekonstruoti taip, kad jame atsiradusiuose ištisinio vyksmo įtrūkiuose galėtų įsisprausti kitas, asmeninis laikas. Kuriame, gan griežtai apribojus dienos įvykius, ženkliai prasiplėsdavo apmąstymų erdvė. Galbūt dėl to menininkai, skirtingai nei kiti, gatvėmis vedžioja ne naminius, bet vidinius šunis, kurie neretai apeina šeimininko paliekamus pėdsakus ir seka sociumo paliktomis žymėmis.

 

Kartkartėmis į Klaipėdos gatves savo vidinį šunį pasivaikščioti išveda ir Juozapas Kalnius. Klaidžiodamas jis renka ne tik pažįstamus ir nepažįstamus veidus, pastatus, įvairius objektus, bet atkreipia dėmesį ir į problemines teritorijas. Vietas, su kuriomis sietini buvę ir galbūt būsimi miestiečių bei verslo ir valdžios struktūrų konfliktai. Pastaraisiais metais savo kūryboje jis vis dažniau priartėja prie itin jautrių žmogaus ir sistemos santykių temų. Todėl ir šįkart autoriaus dėmesio centre – ištuštėjęs senasis turgus, apmiręs senamiestis, nuo visuomenės akių uždengti griūvantys pastatai ir uždaros miesto teritorijos. Iš tokių vaizdų jis dėlioja kasdienybės istoriją, rašo savo, o kartu ir miesto dienoraštį. Vienos svarbiausių temų, kurios šiandien itin aktualios autoriui (ir ne tik jam), sudarančios atskiras fotografijų serijas – „Jūra už tvoros“ ir „Tirpstanti Klaipėda“. Pirmoji – apie po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusį Klaipėdos miesto atskyrimo nuo vandens (Kuršių marių) procesą, kurį visą šį laiką vykdė ir tebevykdo Klaipėdos uostas. Autorius kelia klausimą, ar materialinė nauda, kurią miestui ir valstybei teikia uostas, gali atsverti čia gyvenančių žmonių nepasitenkinimą dėl oro taršos, triukšmo, vis dar neįgyvendinamos galimybės vaizdingą marių pakrantę naudoti visuomenės reikmėms. Šią konfrontaciją tarp miesto ir uosto Kalnius išryškina fiksuodamas griežtas ribas – sienas ir tvoras, taip pat ir tai, ką šios uždengia. Panašios nuotaikos vyrauja ir serijoje „Tirpstanti Klaipėda“. Čia kalbama apie 1945 m. prasidėjusį ir iki šių dienų besitęsiantį senojo Klaipėdos miesto nykimą. Apie ne(su)stabdomą senųjų pastatų ir istoriniu aspektu vertingų architektūros objektų irimą. Šios, kaip ir dauguma kitų autoriaus temų – apie nerealizuojamas galimybes, vertybių kaitą ir neišvengiamą to pasekmę – praradimus.

 

Kalnius jau kuris laikas savo kūrybai naudojo senąsias fotografijos technologijas (pinhole, lumen prints, cyanotype, salt prints ir kt.), tačiau šįkart jo įrankiu tapo mobilusis telefonas. Tiesa, pasitelkęs skaitmenines technologijas, jis vis tiek renkasi archaiką imituojančią filtrų programą „TinType“. Ši programa simuliuoja šlapio kolodijaus technika sukurtą fotografiją ant stiklinės arba metalinės plokštelės. Ir nors čia nebelieka paslaptimi alsuojančio kūrybinio proceso, o ir galutinis rezultatas matomas iš karto, programa suteikia kitų privalumų. Ji itin paranki greitam vaizdų fiksavimui.

 

Prieš porą metų Kalnius šiomis skaitmeninėmis technologijomis apdorotus vaizdus pradėjo kelti į socialinius tinklus, kur netrukus prie jo prisijungė menininkė Meilė Sposmanytė. Ji, naudodama tą pačią programėlę, savo fotografijomis komentuodavo Kalniaus įkeltus darbus, o jis – jos sukurtas nuotraukas. Taip tarp dviejų menininkų prasidėjo vizualinė diskusija. Tačiau šis „susirašinėjimas“ vaizdais, pasak Kalniaus, labiau buvo inspiruotas techninių eksperimentų, kai abiem autoriams knietėjo ištyrinėti naują vaizdų filtravimo programą. Vėliau, jųdviejų dialogui nutrūkus, Kalnius pasiliko prie šios priemonės, nes ji puikiai pritiko jo darbiniam-kūrybiniam dienoraščiui. Autoriaus teigimu, toks skaitmeninis vizualinis dienoraštis jam yra reikalingas pirminiam objektų fiksavimui, vizualinių idėjų pasižymėjimui, kurias vėliau būtų galima įgyvendinti senųjų technologijų priemonėmis. Todėl nemaža dalis skaitmeninių eskizų vėliau buvo atkartoti naudojant analoginės fotografijos, druskos spaudos (salt print) ar lėtos fotografijos (slow photograpy) technologijas ir dabar turi dvi versijas. Ne viską autorius suspėjo įgyvendinti. Dalies objektų, kaip ir žmonių, jau nebėra. Todėl jie liko tik mobiliuoju telefonu užfiksuotame eskizų dienoraštyje.

 

„#flirtasufiltru“ apima ne tik tebeegzistuojančių, pasikeitusių ar iš viso pradingusių objektų bei žmonių atvaizdus, bet ir pradiniame etape užsilikusias autoriaus idėjas, nerealizuotus kūrybinius sumanymus. Jie, lygiai kaip ir mieste gyvenantys žmonės, yra veikiami laiko ir erdvės, valdžios sprendimų, kintančių situacijų. Kita vertus, Kalniaus naudojamos programėlės išgaunami efektai fiksuojamą tikrovę ir vizualius liudijimus jau savaime paverčia praeitimi. Fotografinis vaizdas visada yra praeitis, tačiau Kalniaus kuriama tikrovė nukelia ne į laiką prieš akimirką, dieną ar savaitę, bet prieš ištisus amžius. Šiandienos aktualijų jungtis su tolima praeitimi konstruoja kažkokį trečią laiką, kuris nepriklauso nei dabarčiai, nei praeičiai. Todėl čia pasakojamos istorijos, kad ir kokios artimos savo turiniu, atrodo sunkiai įtikėtinos ir mažų mažiausiai keistos. Šmėsteli mintis, kad tai – ne autoriaus, bet jo vidinio šuns dienoraštis. Kai besibastydamas kasmet vis labiau tuštėjančiomis miesto gatvėmis ir šniukštinėdamas čia migruojančių žmonių pėdsakus jis nūdieną pradeda regėti praeities akimis. Tik ar vidinio šuns kauksmas dar ką nors gali prižadinti iš snaudulio, išskyrus jo šeimininką? Tikėtina, kad būtent tai Kalnius jau kuris laikas ir bando išsiaiškinti.  

 

Paroda veikia iki gegužės 29 d.

Galerija „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda)

Dirba trečiadieniais‒penktadieniais 16‒18 val.

Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Juozapas Kalnius, iš serijos „#flirtasufiltru“. 2018–2020 m.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Rengėjų nuotr.