LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma menininkės Beatričės Mockevičiūtės paroda „Bėgančios akys“

Spalio 14 d. 18 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Kazio Varnelio namuose-muziejuje atidaroma menininkės Beatričės Mockevičiūtės paroda „Bėgančios akys“ (kuratorė Indrė Urbelytė). Optines šviesos savybes ir efemeriškus reiškinius tyrinėjanti menininkė parodoje pristato specialiai muziejaus erdvei sukurtą judančių vaizdų kūrinį ir keletą kitų kūrinių, įsiliejančių į nuolatinę muziejaus ekspoziciją.  

LNM generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė teigia, kad bendradarbiavimas su skirtingų kartų šiuolaikiniais menininkais padeda naujai pamatyti muziejaus kolekcijas ir atrasti papildomų sąsajų ir prasmių.

„Net ir gerai pažįstamas kūrinys gali atsiskleisti kitaip, kai šalia jo atsiranda naujas darbas ar kitų kūrėjų keliamas klausimas. Ši paroda taip pat yra proga susitikti su žmonėmis, kurie LNM Kazio Varnelio namuose-muziejuje galbūt dar nesilankė. Tikiuosi, kad susidomėjimas Beatričės kūryba paskatins juos atrasti ir K. Varnelio darbus, jo kolekciją“, – dalijasi dr. R. Kačkutė.

Dialogas su erdve ir Kazio Varnelio kūriniais

Parodos idėjos autorė B. Mockevičiūtė Kazio Varnelio ir jo gyvenimo bendražygės Gabrielės Varnelienės sukurtus namus-muziejų, pirmiausia mato, kaip kontempliatyvią erdvę, leidžiančią mąstyti apie šviesos ir paviršiaus susidūrimus.

„Muziejaus architektūra, ekspozicija ir biblioteka yra viena dosniausių vietų Vilniuje, skirtų apmąstyti šviesą, erdvę ir laiką skirtingų laikmečių sandūroje. Tikiuosi, kad ši paroda, dermėje su jau egzistuojančia muziejaus ekspozicija, gali išvien sukurti sąlygas stebėti šviesą ir jos dėka atsiveriančią erdvę vaizduotei“, – sako B. Mockevičiūtė.

Parodos kuratorė, menotyrininkė Indrė Urbelytė dalijasi, kad optinį meną muziejus supranta plačiai.

„Jis nėra tik dviejų spalvų žaismė ar raibuliavimas akyse, tai yra ir mąstymo būdas. Galbūt Kazio Varnelio ir Beatričės kūrybos jungtys nėra iš pažiūros akivaizdžios, tačiau abu menininkus sieja dėmesys optiniams reiškiniams, jų poveikiui regai ir tam, kaip apskritai matome bei suvokiame vaizdą. Beatričės paroda leidžia šiuos klausimus svarstyti ir iš kitų gyvų būtybių perspektyvos – galvoti apie tai, kaip pasaulį mato ne tik žmogus“, – pasakoja I. Urbelytė.

Kriauklių atspindžiai ir kasdienė šviesa

Pagrindinėje parodų salėje eksponuojamame vaizdo kūrinyje „Jūrų ausys“ menininkė sutelkia dėmesį į kriauklių paviršius ir jų atspindžius. Šiam darbui menininkė pasiskolino kriaukles iš Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus. Judantis LED šviesos šaltinis ir jį laikančios rankos formuoja nuolat kintantį vaizdą, o sulėtintas judesys leidžia stebėti pokyčius, kurių įprastai beveik nepastebime.

Pasak B. Mockevičiūtės, LED šviesa tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus kasdienybės dalimi – ji lydi mus nuo ekranų iki apšviestų muziejaus eksponatų. Kriauklių paviršiai šią kasdienę šviesą leidžia patirti kitaip ir atrasti ryšį tarp gamtos bei meno kolekcijų.

„Jų struktūra ir optinės savybės kylančios iš mikroskopinės paviršiaus  sandaros, lūžtančios šviesos, man tapo jungtimi tarp, iš pirmo žvilgsnio, visiškai skirtingų kolekcijų. Džiaugiuosi, kad šį kūrinį galėjau įgyvendinti bendradarbiaujant su nuostabia komanda - Laurynu Skeisgiela, Igne Narbutaite, Pauliumi Janušoniu ir Joana Siniavskaja“, – dalijasi menininkė.

I. Urbelytei judančio vaizdo kūrinys „Jūrų ausys“ taip pat leidžia svarstyti apie skirtingų gyvų būtybių pasaulio suvokimą. Kuratorės teigimu, net ir tą patį kūrinį stebinčių žmonių patirtys gali skirtis, tačiau pats gebėjimas regėti tampa juos jungiančia patirtimi. Tai ji siūlo suprasti kaip vieną iš galimų kūrinio interpretacijų, kviečiančią atidžiau žvelgti į kitas gyvas būtybes ir jų santykį su aplinka.

Žingsniai labirinte-muziejuje

Po muziejų pasklidęs B. Mockevičiūtės kūrinys „Žingsniai“ lydi lankytoją per klaidžias, laiptų kupinas erdves ir atkreipia dėmesį į tai, kas dažnai lieka periferiniame regėjime. Menininkė jame svarsto, kaip žmogaus žingsnio matas, laiptų pakopos ir žvilgsnis lemia mūsų judėjimą bei aplinkos suvokimą.

B. Mockevičiūtei svarbi ir gamtinės bei muziejinės aplinkos įtampa. Vienu pirmųjų jos pastebėtų pavyzdžių tapo muziejuje ant baldų-eksponatų dedami pušų kankorėžiai, sulaikantys lankytojus nuo bandymo ant jų atsisėsti.

„Kurdama šį kūrinį mąstau apie šviesotamsą, priklausančią tiek nuo žemės, tiek nuo žmogaus judesio“, – teigia menininkė.

Kuratorė I. Urbelytė siūlo lankytojams parodoje pirmiausia stebėti savo kūno ir akių reakcijas, o eksponuojamų kūrinių supratimui skirti laiko.

„Nebūtina iškart bandyti analizuoti kūrinį ir ieškoti racionalių išvadų. Pirmiausia galima būtų pajausti, kaip reaguoja mūsų kūnas, akys, atpažinti tam tikras formas, kurios yra naudojamos parodoje, susieti jas su savo kūno pajauta. Siūlyčiau lankytojams leisti sau mėgautis, nebijoti, kad interpretacija ar pojūtis gali būti klaidingi“, – sako I. Urbelytė.

Alano Gurino „Vidurdienis“ Kazio Varnelio studijoje

Parodos eksponavimo metu Kazio Varnelio studijoje bus surengtos kelios garso menininko Alano Gurino kūrinio „Vidurdienis“ perklausos. Pasitelkdamas kasdienių šiuolaikinių technologijų elementus, autorius tyrinėja garso, laiko ir erdvės santykį su žmogaus kūnu.

B. Mockevičiūtė Alano kūryboje pastebi atidumą aplinkai ir fizinei garso išraiškai, o jo performanse įžvelgia ryšį su Kazio Varnelio kūrybai svarbia ritmika. „Vidurdienis“ sutelkia dėmesį į lankytojams rečiau atveriamą menininko studiją ir leidžia joje užsibūti.

„Garsas čia veikia panašiai kaip šviesa, jis pažymi laiką ir pakviečia lankytoją sustoti ten, kur paprastai tik praeinama muziejuje vykstančių ekskursijų metu“, – pasakoja B. Mockevičiūtė.

Performansų datos bus iš anksto skelbiamos muziejaus interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Pirmasis performansas – spalio 14-ąją, parodos „Bėgančios akys“ atidarymo metu.

Apie menininkę ir parodą

B. Mockevičiūtė gyvena ir kuria Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją, vėliau baigė skulptūros studijas. 2016 m. ji tapo pirmąja „JCDecaux“ premijos laureate. Menininkės kūriniai pristatyti Šiuolaikinio meno centre, MO muziejuje, „Fondation Fiminco“ Paryžiuje, Vejle meno muziejuje Danijoje ir kitose institucijose.

Paroda „Bėgančios akys“ Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26, Vilnius) veiks iki 2027 m. balandžio 11 d.

Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis muziejus. Parodos partneris – Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, informacinis partneris – „JCDecaux Lietuva“. Parodos kūrybinę komandą sudaro autorė Beatričė Mockevičiūtė, garso performanso autorius Alanas Gurinas, kuratorė Indrė Urbelytė, dizainerė Joana Siniavskaja, operatorius Laurynas Skeisgiela, montažo autorė Ignė Narbutaitė, projekcijos technikas Paulius Janušonis, garso technologijų konsultantas Kristupas Gikas, koordinatorė dr. Daiva Vaišnienė ir edukatorė Emilija Šlepetytė.

Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti interneto svetainėje: http://www.lnm.lt/ arba socialiniame tinkle: https://www.facebook.com/lnmuziejus/.