Rugsėjo 10 d. 18 val. „Retrito Smarsas“ galerijoje atidaroma šiuolaikinio meno paroda „Kupstai“. Parodoje pristatomi menininkai Tata Frenkel ir Jan Glöckner, Adomas Mažeika, Aleksandras Nazimovas, Rūta Spelskytė, Izabelė Šuikaitė, Austėja Zabulytė.
Paroda veiks 2026 09 10 - 10 01.
DIY kultūros erdvėje „Retrito Smarsas“, Nemenčinės pl. 7, Vilnius.
Pievelėje, kur ne kur, retai pamėtyti pūpso keli kupstai. Persipynusios žolės, keli žiedai ant iškilios kupetėlės žemių. Tokį kupstą, painų ir susivėlusį sutinkame čia, „Retrito Smarso“ erdvėse. Funkciją vis keitęs, istoriškai keblus pastatas yra aktyvus darinys. Čia šiuo metu apsistojusi bendruomenė nesiekia slėpti pastato istorijos po naujais tinko sluoksniais, ji reaguoją į pastato įpatumus bekurdama vietą sau. Čia iš lėto kyla įvairių meno disciplinų, kontekstų ir ekosistemų kupstai. Miesto kontekste pastatas įvairiaprasmiškai egzistuoja paribyje tarp užmaršties ir atgimimo. Tokia palaipsniui kintanti vieta netikėtomis sąlygomis vis priglaudžianti naują bendruomenę, staiga tampa ne tik unikaliu atveju, bet ir trąša kurti ir įsivaizduoti galimybes. Teritorija, pastatas, jame apsistoję gyventojai, užsukantys lankytojai ir pastoviai dygstantys kupstai veikia kaip vienas platus simbiotiškas tinklas.
Noras pristatyti parodą ir ją supančią erdvę remiantis žaismingu kupsto palyginimu tai bandymas pažvelgti į bendruomenės ir gamtos tarpusavio ekosistemose vyraujančias struktūras ir kaip jas galime pritaikyti kituose kontekstuose. Paroda išsiplečia už pastato ribų į šimtametį sodą. Šis plotelis nuo XX a. pradžios buvo kultivuojamas dar čia gyvenusių bei dirbusių vienuolių. O šiomis dienomis jis vis dar sugeba supinti bendruomenę, kultūrą, istoriją, rūpestį ir santykį su gyva aplinka į vientisą darinį. „Retrito Smarso“ sodo daugialaikiškumas, apjungia buvusias bei tik besikuriančias sistemas į vientisą struktūrą. Šią trapią būtį noriai gaudo įvairios grupės žmonių, siekiančios sodinti ir skinti savus derlius. Tai būdai jungtis ir augti drauge, aptinkami sode, kultivuojame parodoje.
Tačiau atrandame esminę parodos dilemą – kaip vaizduoti minimus santykius, kai praeities metodai gamtos reprezentacijai darosi atgyvenę. Tai proga apsvarstyti įgalinimo būdus, kaip kupsto sąvoką ir tinklinę struktūrą pritaikyti tolesniam, savarankiškam veikimui, kuriuo yra paremtas „Retrito smarsas“. Parodoje pristatomi menininkų kūriniai per įvairias disciplinas bei medijas apgalvoja skirtingas galimas prieigas prie tokios problemos. Iškeliami autonomijos, rūpesčio, atminties bei regimybės klausimai. Per tai kupsto vaizdinys siūlosi tapti priemone svarstymams apie tolesnį santykį su kultūrinėmis ir ekologinėmis jungtimis. Siūlome brėžti paraleles tarp bendruomenės, ekologijos ir edukacijos, taip kuriant tankų tinklą, galintį persipinti tiek erdvėje, tiek laike.
Kupstą parodoje taikome kaip struktūrą, kuria pasitelkiant meną galime patirti bendruomeniškai bei įsipinti į vietas, kur jis dygsta.
Mažas kupstas didelį vežimą verčia.
Tekstai – Giedrius Satkūnas, Viltė Barbora Vilūnaitė
Tekstų redakcija bei vertimai – Monika Pakerytė
Grafinis dizainas – Daniel Kravčiuk
Parodos architektūra bei instaliavimas – Benediktas Launikonis
Koordinavimas – Viltė Barbora Vilūnaitė
Edukacinė programa – Izabelė Šuikaitė, Viltė Barbora Vilūnaitė
Fotografija – Aleksandra Ivanova
Projekto administratorius – Matas Labašauskas
Kuratorius – Giedrius Satkūnas
Partneriai – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, menininkų kolektyvas Postvisible, Retrito Smarsas, VDA Fotografijos, Animacijos ir Medijų meno katedra, Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla.
Rėmėjai – MB Ekogėrimai
Padėka – Aidui Stončiui, Retrito Smarso kolektyvui bei Smarso sodininkams.
Parodą lydės vieša ekskursija bei sodo šventės renginys, vyksiantis rugsėjo 26 dieną. Papildoma informacija netrukus.
Parodos lankymas ne atidarymo, ekskursijų ar renginių metu - pagal susitarimą.
Parodą finansuoja - Lietuvos Kultūros Taryba.