Parodos pavadinimas – neatsitiktinis. Lietuvos scenografija gimė baroko laikais Lietuvos didikų dvaruose, kuriuose jų savininkai globojo orkestrus, baleto ir teatro trupes. Nors Užutrakio rūmus statę Tiškevičiai teatro neturėjo, tačiau mėgėjų teatrų pasirodymai, labdaringi renginiai ir koncertai čia buvo ne retenybė. Todėl scenografų parodą dvaro rūmų patalpose galima laikyti teatro dailės kūrėjų – scenos grafų – grįžimu į jų gimtąją terpę.
Paroda turi ir dar vieną istorinę atsiradimo priežastį. Pereito šimtmečio trečiame dešimtmetyje Kaune įkūrus Valstybės teatrą, buvo akivaizdu, kad sėkmingai jo veiklai būtini profesionalūs scenografai. 1923 m. Kauno meno mokyklos dėstytojai pranešė Švietimo ministerijai rudenį ketinantys atidaryti teatro dekoratorių katedrą. Vis dėlto ketinimas nebuvo įgyvendintas. 1925-26 mokslo metais į kitas disciplinas įstoję mokytis studentai ėmė bendradarbiauti su tais dėstytojais, kurie talkino teatrui ir studijas pabaigę patys ėmė dirbti teatre. Todėl Įvietinto meno ir scenografijos katedroje rengiami teatro ir kino scenografai bei jų dėstytojai turi formaliai neužfiksuotą pagrindą šiemet minėti šimto metų scenografijos mokymo metines.
Parodoje prezentuojami visų kursų studentų darbai, o taip pat ir bakalaurų bei magistrų baigiamieji diplominiai darbai, apimantys scenovaizdžių eskizus, maketus, jų vizualizacijas, kostiumų eskizus, pačius kostiumus, video instaliacijas ir trumpo metro filmus. Rūmų patalpos ir patys kūriniai, disponuojantys tiek dvimačiais vaizdais, tiek erdvine raiška bei garsu iš tikrųjų formuoja teatrališką, intriguojančią po visus rūmų aukštus išsidėsčiusios ekspozicijos atmosferą. Todėl parodos adresatas – ne vien teatro mylėtojai. Parodos daugiasluoksniškumas, darbų vizualinės kalbos įtaiga gali tapti puikiu dialogo partneriu ir tam žiūrovui, kuris su teatru neturi nieko bendro.
Paroda veiks iki birželio 14 dienos.