Parodos Šiaulių dailės galerijoje

Tapybos paroda „Adhezijos“

2026 m. sausio 23 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma grupinė tapybos paroda „Adhezijos“.

Dalyviai: Donata Minderytė, Eglė Norkutė, Liucija Pačkauskaitė, Monika Kornilova, Monika Plentauskaitė, Paulina Domašauskaitė, Vita Opolskytė.

Parodos kuratorė – Vita Opolskytė

Atidarymo garsas – DJ CYBER

Dizaineris – Kristijonas Gurčinas

Paroda veiks iki 2026 m. vasario 16 d.

ADHEZIJOS

Ketvirtoji sausio savaitė – pati slogiausia. Po viltimi kvepiančio prieššventinio šurmulio, jau nusikabinus ryškias rezoliucijų girliandas, tamsusis mėnuo tįsta lėtai – jis kone sustojęs vietoje. Tai yra laikas, kai nieko nevyksta, tik sninga tavo viduje*. Taigi, (iš)eičiai ar (iš)gyvenimui tenka ieškotis paprastų ir apčiuopiamų dalykų. Pasijaučiu sentimentali. Kai kurie žmonės eina pas kunigus, kiti renkasi poeziją, aš einu pas savo draugus** ! Tverdama šio, liūdnojo mėnesio trajektorijoje imu galvoti ir apie tapybą, ir apie draugystę.

Jos susidūrė taškuose, kurie virto prisiminimais ar tuo, kas jau net pasimiršo. Laiko sankirtos, vietovaizdžių deriniai, asmenybių spektras. Kontrastai blykšta, niuansai ryškėja, kartais – tiesiog ištinka pauzės. Kartais dėl to ištinka paveikslai. Tačiau tapyboje, kaip ir draugystėje, viskas, nori to ar ne, atsiremia į santykį. O šioje parodoje jis itin savotiškas. Vienų jis išsivystė ankstyvoje jaunystėje natūraliai, netikėtai ir besitęsia lig šiolei, kitų – anksčiau buvęs neišskiriamai stiprus jis nutrūko akimirksniu. Vienos jų išlaiko atstumą, anos pastoviai plepa, arba, viena iš kitos mokosi, o likusios – gal pykstasi, arba dar blogiau, viena kitai nieko nereiškia.

Šis, adhezijos*** principu paremtas autorių santykis tapo surežisuotu sukibimu tiek tarp tarpusavio ryšių, tiek tarp paveikslo dažo sluoksnių. Matyt, „septynių tapytojų“**** vardo jos ilgai nenešios, galimai, tai tik vienkartinis kartas. – Ar yra pasaulyje didesnė laimė? <…> mes vaikščiosime čia bent dvi valandas*****. Atokiau nuo spartaus kultūrinio tempo, mieste, kur saulės, bent simboliškai, yra kiek daugiau nei kitur.

Parodos kuratorė – Vita Opolskytė

_ _ _

* Citata iš Jurgos Ivanauskaitės romano „Ragana ir lietus“, nusakanti pagrindinės veikėjos Vikos vidinę būseną žiemos laikotarpiu.

** Virginia Woolf pasisakymas iš asmeninių užrašų „The Diary of Virginia Woolf“ apie draugystę tarp moterų.

*** Adhezija (lot. adhaesio) – skirtingų medžiagų paviršių sukibimas vienas prie kito dėl jų molekulių traukos – parodoje naudojamas kaip dviprasmiškas santykis tiek tarp parodos dalyvių, tiek tarp paveikslo dažo sluoksnių.

**** Nuoroda į dailininkių (Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė ir Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė) grupuotę „Keturios tapytojos“ veikusią 1990-2000 m.

***** Citata iš Jane Austen knygos „Protas ir jausmai“, nurodanti į trumpai trukusį seserų džiaugsmą pasivaikščiojimo metu.

Stasio Povilaičio fotografijų paroda „Arklio metai“

2026 m. sausio 23 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma fotomenininko Stasio Povilaičio fotografijų paroda „Arklio metai“.

Paroda veiks iki 2026 m. vasario 16 d.

Geriausias sprendimas arklio metus pradėti panevėžiečio fotomenininko Stasio Povilaičio paroda „Arklio metai“. Stasys Povilaitis geriausiai iš visų Lietuvos fotografų perprato arklio esmę, jo plastiką ir psichiką, grožį ir šio gyvūno dramą. Fotomenininkas daug savo kūrybos metų skyrė šio gyvūno fotogeniškumo studijoms. Tačiau arklių stebėjimas prasidėjo daug anksčiau. Kaip pasakoja Stasys Povilaitis:

„Ankstyviausi mano vaikystės prisiminimai susiję su arkliais. Vasaros atostogas paprastai leisdavau pas gimines kaime. Ten išmokau pakinkyti ir iškinkyti žirgą, ten pirmąsyk nusiritau nuo arklio. Mokėjau netgi jodamas peršokti griovį, nors šiandien, be abejo, to žygdarbio jau nebepakartočiau. Labai mėgau lankytis hipodrome. Vėliau ėmiau važinėti į arklides. Taip apkeliavau visą Lietuvą, kol galiausiai ilgėliau neapsistojau Kėdainių rajone, kur atradau didžiausią Lietuvoje sunkiųjų arklių bandą. Ilgainiui kaip tik ji virto nuolatiniu mano stebėjimų taikiniu ir fotografinio įkvėpimo šaltiniu. Ilgai tuos arklius stebėjau. Dar ilgiau juos fotografavau“.

Stasys Povilaitis gimė Kaune. Nuo 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (Rusijoje, Šveicarijoje, Danijoje). Dviejų tarptautinių fotografijos plenerų „BIALKA“ dalyvis.

Svarbiausi darbai: „Iš arklių gyvenimo“ (1984–); „Niujorko veidai“ (1995); „Juozas Miltinis“ (1986–1993); „Stasys Eidrigevičius“ (1992–); „Viena galąstojo diena” (2001); „Metai ir veidai“ (2009–); „Portretai pagal M.M. eiles“ (2014); „Metamorfozės“ (2015–); „Būsenos“ (2018);  „Iš arklių gyvenimo“ (1984–); „Niujorko veidai“ (1995); „Juozas Miltinis“ (1986–1993); „Stasys Eidrigevičius“ (1992–).

Personalinės parodos: „Iš arklių gyvenimo“, Dailės galerija, Panevėžys, 1993; „Panevėžio Didieji“, Fotografijos galerija, Panevėžys, 1993; „Iš arklių gyvenimo“, Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius, 1995; „Veidai iš Niujorko“, Dailės galerija, Panevėžys, 1997; „Juozas Miltinis“, Algimanto galerija, Panevėžys, 1997; „Arkliai“, fotografijos galerija Prospektas, Vilnius, 2002; „Arkliai“, Dailės galerija, Šiauliai, 2002; „Tiktai arkliai“ ZPAF galerijoje Stara mesto Varšuvoje, 2005.

Grupinės parodos: Dailės galerija, Panevėžys, 1994; „Das Baltische Fotolinse“, Schloss Holligen, Bernas, Šveicarija, 2003; „Lietuviškomis akimis“, Fotografijos muziejus, Herningas, Danija, 2003.

Fotografijos kolekcijose: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius.

Leidiniai: Fotografijos / Photographs. – Vilnius: Nacionalinė knyga, 2002.

Bibliografija: Lietuvos fotografija (Vilnius, 1987); Atsisveikinant su XX amžiumi (Vilnius, 2000); Fotografijų albumas. Dovana (Panevėžys, 2002); Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1999, 2001, 2002, 2003).

Gyčio Skudžinsko paroda „Print Of Truth / Truth Of Print“

2026 m. sausio 23 d., penktadienį, 17.00 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaroma personalinė fotomenininko Gyčio Skudžinsko paroda „Print of Truth / Truth of Print“.

Paroda veiks iki vasario 16 d.

Juk visi esame patyrę situaciją, kai daina, melodija, frazė nenutrūkstamai ir nevalingai „skamba mūsų galvoje“. Tokios situacijos kartas verčia jaustis nepatogiai, bandant atsikratyti įkyrios informacijos. Mumyse šios vis išnyrančios ir išnyrančios nuotrupos nors ir neturi pragmatinės vertės, tačiau iš „nekontroliuojamos“ nežinios jų yra prisikaupę mūsų pasąmonėje. Ir kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad mes esame „padaryti“ iš to, kas dėl ne(pa)aiškinamų, jau pamirštų priežasčių buvo išmokta, pasisavinta ir įsisavinta. Tai ilgainiui tapo tarsi ir nereikalingu, bet kartu ir mus „veikiančiu“ kasdieniu mūsų gyvenimo fonu. Paroda „Print of Trth / Trouth of Print“ sukurta „medžiojant“ tuos fragmentus, tekstų ir vaizdų. Tam tikri nevalingai atsiradusios medžiagos šaltiniai gana nesunkiai identifikuojami, bet dalis taip ir lieka kaip informacijos sraute pasiklydę neartikuliuoti duomenys. Apskritai ši paroda tai mano autoportretas ir autobiografinis komiksas. – GyS

Gytis Skudžinskas ( g. 1975) – fotografas, instaliacijų autorius, garso menininkas, grafikos dizaineris. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje, Klaipėdos vizualinių komunikacijų katedroje. 2005 m. jam suteiktas magistro laipsnis. Nuo 1999 m. dalyvavo grupinėse parodose, o nuo 2001 m. kuruoja ir inicijuoja meninius projektus bei parodas Lietuvoje ir už jos ribų. Nuo 2006 m. Lietuvos fotografų sąjungos narys. 1995–2005 m. dalyvavo meno akcijų grupės „SaliKApalikau“ (aka Ensemble SP) veikloje. 2014 m. inicijavo leidybinės platformos „NoRoutine Books“ įkūrimą. 2020–2024 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas.

_ _ _

Mieli lankytojai, dalyvaudami parodų atidarymuose, neprieštaraujate, kad jie gali būti filmuojami ar fotografuojami, o jų nuotraukos viešinamos Šiaulių dailės galerijos internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.