Miglės Križinauskaitės fotografijų paroda „tarp-būviai“ Klaipėdos galerijoje

Spalio 24 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) vyks Miglės Križinauskaitės fotografijų parodos „tarp-būviai“ atidarymas.

Savo kūryboje Miglė Križinauskaitė tyrinėja kūno, vietos ir atminties santykį – tarp matymo ir buvimo. Parodoje „tarp-būviai“ pristatomi skaidrių fotografijos darbai ir Super 8 mm kino juostos fragmentai, mąstantys apie kelionės inerciją, žvilgsnio ribas bei įsižiūrėjimo ir įkūnytos patirties reikšmę. Kelionė per vietovaizdžius prasideda kūne – žingsnių ritme, kvėpavime, akies mirksnyje. Kūnas fiksuoja tai, kas praeina: šešėlius, atspindžius, dulksną, šviesą, atodūsį. Fotografijos ir kino fragmentai virsta analoginiais sapnovaizdžiais – vaizdais, kuriuose laikas slysta, erdvė tirpsta, o atmintis trūkčioja, kol pasaulis tampa beveik permatomas. Kelionė čia suprantama ir kaip vidinė navigacija – tarp kūno, atminties ir vietos, kurioje niekada nebūname iki galo „savi“. Dairomės, fiksuojame, „žymime varneles“, judame iš taško A į tašką B, „haikiname“ – bet retai sustojame, įsižiūrime ir įsiklausome. Vietos praeina pro mus greičiau, nei žvilgsnis spėja jas įsiminti. Žvilgsnis tampa paviršiumi, judėjimas – inercijos jėga. Vaizdai slysta tarsi atmintis, nenorinti būti įrėminta.

Parodoje eksponuojami kūriniai klausia: ką reiškia būti, liudyti, matyti vietovaizdį be troškimo turėti? Ar įmanoma žiūrėti be troškimo priklausyti? La Gomeros laurų miškai – vieta, kur žingsniai ir rūkas tampa beveik neatskiriami; Tbilisio gatvės – įsielektrinusi kasdienybė; Pietų Korėjos greitkeliai – sapno atspindžiai, kuriuose žvilgsnis praranda orientyrus; Vashlovani dykumos – kur tyla ne tiek tuštuma, kiek ritmas, kurį kūnas turi išmokti girdėti, ir kiti vizualiniai kelionių užrašai, kylantys iš tarp-būvio būsenos. Tai liminalios geografijos, erdvės tarp buvimo ir išnykimo. Silbo Gomero švilpesys – vėju virtęs balsas – perskrodžia šią tylą, primindamas, kad kiekvienas žvilgsnis turi atstumą. Ši paroda – bandymas sustoti tame tarpe, tarp troškimo įamžinti ir poreikio paleisti. Tarp žingsnio ir blyksnio, užfiksuoto akies bei aparato.

Miglė Križinauskaitė – audiovizualinių menų kūrėja, eksperimentinio kino režisierė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Utenoje. 2020 m. ji baigė kino režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), o šiuo metu tęsia meninę ir mokslinę veiklą praktika grįstose meno doktorantūros studijose (LMTA). Jos kūryba, įsišaknijusi analoginėje fotografijoje ir kine, jungia autoetnografijos ir psichogeografijos principus – iš jų gimsta analoginiai sapnovaizdžiai, balansuojantys tarp buvimo ir prisiminimo. Miglės režisuoti trumpo metro filmai sėkmingai keliauja po tarptautinius eksperimentinio kino festivalius.

Paroda veiks iki lapkričio 22 d.                                                                                                                             

Organizatorius – LDS Klaipėdos skyrius.

Parodos koordinatorė – Rosana Lukauskaitė

Rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė

Klaipėdos galerijos darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–19 val., šeštadieniais 11–16 val.
Valstybinių švenčių dienomis galerija nedirba.