Gyvūno dvasia manyje ir mano kūrybos kelias

Nuoširdžiai kviečiame į Prancūzijoje, Provanse, gyvenančios lietuvių menininkės Rūtos Jusionytės  tapybos ir skulptūros parodą „Gyvūno dvasia manyje“, kuri vyks 2025 m. kovo 5–25 d. Parko galerijoje Kaune (M. Valančiaus g. 6, Kaunas). Parodos atidarymas – kovo 6 d. 17:30 val.

Rūtos Jusionytės kūrinių paroda „Gyvūno dvasia manyje“ neapsiriboja tik gyvūnų apsaugos tema, ji išreiškia gilesnį etinį ir filosofinį požiūrį – antispecizmą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau įgyja prasmę ir aktualumą. Jusionytė, gyvenanti Prancūzijos pietuose, dažnai grįžta į tėvynę ir per savo kūrybą siekia atskleisti gyvūno ir žmogaus ryšį. Ji atsisako antropocentrinio požiūrio, kur žmogus visada buvo laikomas viršesniu, ir vietoj to išreiškia gyvūną kaip lygiateisį partnerį, esantį gamtos dalimi, taip pat turintį jausmus, skausmą ir džiaugsmą.

Menininkė pasitelkia simbolius, mitus ir archetipus, kad įkūnytų šį teisingą, harmoningą ryšį. Ji pasitelkia istorinius ir kultūrinius pavyzdžius, tokius kaip Leonardo da Vinčio „Dama su šermuonėliu“ (1489–1490), kur, kaip ir jos kūryboje, matome gyvūną, kaip išraišką gilesnio ir magiško ryšio su žmogumi. Jusionytė nesiekia tik paviršutiniškai vaizduoti gyvūnus, bet suteikia jiems vidinę reikšmę, kuri atspindi žmogaus prigimtį ir rūpestį. Gyvūnai jos darbuose tampa ne tik estetiniu elementu, bet ir simboliais, per kuriuos atskleidžiamos universalias vertybės: meilė, draugystė, rūpestis, prievolė.

Aš, kaip menininkė, savo kūryboje gilinu šį ryšį, ne tik simbolizuodama gyvūnus, bet ir stengdamasi išreikšti jų svarbą mūsų kasdienėje egzistencijoje. Gyvūnas mano kūryboje – tai ne tik alegorija, bet ir metafora žmogui, mūsų sielos veidrodis, kuris primena mums apie pareigą tiek už save, tiek už pasaulį. Man svarbu, kad mano tapyboje ir skulptūrose gyvūnai būtų įtraukti į gilius, jausmingus ir harmoningus santykius su žmogumi. Jie nėra atskirti nuo mūsų, jų žvilgsniai susilieja su mūsų, atskleidžiant nenutrūkstamą ryšį.

Skaičių simboliai, kurie taip pat yra mano kūrybos dalis, atskleidžia gilesnę struktūrą. Skaičius trys, pavyzdžiui, simbolizuoja harmoniją tarp kūno, sielos ir dvasios, trijų elementų, kurie kartu sudaro visumą. Skaičius du – tai dualumas, priešybių pusiausvyra: šviesa ir šešėlis, gyvenimas ir mirtis. Šis dualumas egzistuoja visur aplink mus ir be jo negali būti harmonijos. Pasaulis sukurtas per šias priešybes, ir mūsų gyvenimas – tai ne tik šviesos, bet ir šešėlio ieškojimas.

Skaičius vienas, mano požiūriu, reiškia egzistenciją, visų dalykų vienybę. Tai mūsų gebėjimas pripažinti, kad mes esame ne tik šio pasaulio dalis, bet ir kūrėjai. „Aš esu“ – tai suvokimas, kad mes esame atsakingi už savo veiksmus, nes kiekvienas mūsų judesys, kiekviena mintis, formuoja pasaulį aplink mus. Tai svarbu ne tik kaip filosofinė koncepcija, bet ir kaip kasdienės pareigos pripažinimas.

Mano kūryba yra kvietimas apmąstyti pasaulio harmoniją ir mūsų vietą jame. Gyvūnai mano darbuose nėra tik simboliai, bet ir gyvi veidrodžiai, kuriuose matome save, savo meilę, rūpestį, ir, galų gale, rūpestį už pasaulį, kuriame gyvename. Kūryba kviečia ne tik žiūrovą apmąstyti žmogaus ir gyvūno santykius, bet ir susimąstyti apie visus gyvūnus, kuriems mes turime parodyti empatiją, susivokti savo atsakomybes už pasaulį ir jo gyvenimą.

Prieš parodos atidarymą, kovo 4 d., antradienį, 18 val. „Parko galerijoje“ (M. Valančiaus g. 6, Kaunas) vyks paskaita. Rūta Jusionytė kartu su jungiškosios krypties psichoanalitike Egidija Šeputyte kalbėsis apie intymų ir simbolinį žmogaus ir gyvūno santykį mene.