The Rooster Gallery kviečia į pojūčius žadinančią tapytojos Auksės Miliukaitės parodą

The Rooster Gallery kviečia į pojūčius žadinančią tapytojos Auksės Miliukaitės parodą Upė tekanti gyslomis.

Paroda veikia balandžio 1 - 30 d. galerijos erdvėje Šv. Brunono Bonifaco g. 12.
Galerijos darbo laikas: IV-VI 16.00–19.00, VII 14.00–17.00.

Velykų savaitgalį galerija nedirbs.

pojūčiuose slypintys malonumai kutena mane.

regiu, kaip gyslomis teka filtruotos nuotekos.

čiurlenantis vanduo tarp sienų, vamzdžiuose, primena islandiškus krioklius.

ledui tirpstant matau, kokį pėdsaką palieka vanduo.

liesdama drobes, kurios maudėsi šaltiniuose, įsivaizduoju pojūtį maudynių.

galbūt užlipus ant atminties balutės, kažką paliksi ir tu?

Auksė Miliukaitė pasitelkia tapybą pojūčių oazei kurti. Taikydama įvairias gamtoje randamas medžiagas (smėlį, natūralius pigmentus, dumblius, pelenus, gėles, kraują) bei mieste ir kitur įsigytų daiktų likučius (plastmasinių pakuočių, benzino, aliejaus, pieno, dantų kapų, alginatinių kaukių) menininkė žadina žiūrovo asociacijas ne tik regos, bet ir lytėjimo, uoslės bei klausos pavidalais. Personalinė tapytojos paroda „Upė tekanti gyslomis“ pristato naujausius Miliukaitės darbus, iš kurių dalis buvo sukurta reziduojant SIM menų rezidencijoje (Reikjavike). Dar viena kūriniams būdinga tema – skysčių atmintis. Menininkė šią temą nagrinėja kurdama ledo skulptūrėles, kurios tirpdamos palieka po savęs spalvinį pėdsaką, savaip transformuodamos į naują kūrinį. Parodos erdvė (kuri ribojasi su bendrove „Vilniaus vandenys“ ir yra išsidėsčiusi šalia Vilnelės) glaudžiai siejasi su minėta kūrybos tema, kuri atsiskleidžia per kūrinių meninę išraišką. Įdomu, kad Vilnelės ar vilniečių naudoto vandens nešama atmintis atsiduria taip (netgi fiziškai) arti šios kūrėjos darbų, kurių kūrybos tema susijusi su patiriamu laiku ir vandens gebėjimu išsaugoti atmintį. Permąstydama vandens kelionę ir kokią informaciją paliekame po savęs, autorė atkreipia dėmesį į tai, kas mus jungia, miksuodama įvairių pavidalų skysčius, įsivaizduodama, kokias gyvybės formas pa(si)liekame, pažvelgus iš skraidančiųjų perspektyvos ar nardančiųjų po žeme.

Rugilės Miliukaitės tekstas

Menininkei skirta Lietuvos kultūros tarybos stipendija