7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Slėptuvės transformuotose pauzėse

„JCDecaux“ premijos 2021 m. paroda „Tarpai“

Marija Martinaitytė
Nr. 31 (1396), 2021-10-08
Dailė
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.

„JCDecaux“ premijos paroda šįkart vyksta neįprastoje vietoje ‒ iš Šiuolaikinio meno centro nusikėlė į Žvėryne esančius Kompozitorių namus. Jau antrus metus iš eilės ją kuruojantys Milda Dainovskytė ir Vytenis Burokas sukūrė spalvingą potyrių dėlionę. ŠMC ir „JCDecaux“ nuo 2016 m. jau šeštą kartą organizuoja parodą, šiemet atrinkti penkių pradedančių menininkų ‒ Deivido Vytauto Aukščiūno, Maarteno Brijkerio, Eglės Razumaitės, Ievos Kotrynos Ski ir Naglio Kristijono Zakaro ‒ darbai.

Naglis Kristijonas Zakaras savo kūrinyje „Fajetonas“ pasitelkia mitus, kai kalba apie galios pozicijų persvaras, kurios susikuria ar yra sukuriamos įvairių ir žemės ribas peržengiančių reiškinių. Šį kūrinį gal kiek sunkiau perprasti be pateiktos anotacijos, kuri, palyginti su kitus darbus aprašančiais tekstais, yra ir pati ilgiausia ‒ šalia esantis tekstas suteikia daugiau informacijos nei pats kūrinys. Bet gal norima sužadinti nepažintų informacijos (ir erdvių) atradimo troškimą?

Kitos parodoje eksponuojamos menininkės Eglės Razumaitės darbai atkreipia dėmesį jau į nebe atrandamas, o pamirštas ir sugriautas vietas ‒ objektus ir architektūros paminklus, kuriuos apleidžia ar kurių neatranda paveldosauga ir kultūros vertybių registrai. Savo trumpametražiame filme ji lyg pati tam tikra prasme tampa paveldosaugininke, bent vaizdo kamera užfiksuojančia ir dokumentuojančia nykstančius (o gal jau išnykusius?) objektus. Galiausiai fotografijomis, perkeltomis ant užuolaidų, atstatomi architektūros paminklai, kurie uždengia pro Kompozitorių namų langus įprastai matomus daugiabučius.

Smegduobes ne kaip nelaimingą gamtos išdaigą ar katastrofiškai atsiradusią deformaciją, bet kaip nematytas ertmes atveriantį portalą vaizduoja Ieva Kotryna Ski. Galbūt autorę sužavėjo jos senelio geologiniai tyrimai, o galbūt jie tik pastūmėjo į smegduobes pažvelgti neįprastu kampu ir pačiai susižavėti... Tačiau Ievos Kotrynos Ski filmas „Smegduobė“ užhipnotizuoja žiūrovą ir leidžia bent vizualiai keliauti nematytais keliais, atveriančiais neregėtus ir, atrodo, nežemiškus takus. Kartu smegduobės tampa ne tik naujus kelius atveriančiais vartais, bet ir tarsi reaktyviais simboliais, išdygstančiais (ar prasmengančiais) kaip atsakas įvairiems reiškiniams. „Smegduobė“ sukuria netikėtai įtraukiančią žiūrėjimo patirtį ir poreikį viltingai grožėtis nepatogiais pokyčiais ir iš jų gimstančiais atradimais.

Nyderlanduose gimusio, bet Lietuvoje kuriančio Maarteno Brijkerio garso instaliacija „I Hear You, You Hear Me“ („Aš girdžiu tave, tu girdi mane“) ne tik funkcionuoja kaip atskiras kūrinys, keliantis įvairias asociacijas su išgirstais garsais, bet ir įsilieja į kitų eksponuojamų darbų patyrimo erdvę (tai supanašėja su karantino metu ištrintomis ribomis tarp laikų, erdvių ir jausmų, skirtų asmeniškumui ir viešai savireprezentacijai). Kaip parodos anotacijoje esantis trumpas tekstas apie kūrinį primena apie žmonių bendrą egzistenciją kartu bei egzistavimą, paremtą koegzistencija su kitais asmenimis, taip pat ši garsinė instaliacija tarsi iš savo formos (garsas ‒ takus ir prasiskverbiantis į įvairiausius tarpelius) sufleruoja ir apie kuriamą jungtį tarp matomų ir kitų parodos eksponatų, kurių potyrį gal kiek veikia ir pati instaliacija.

Norint pamatyti Deivido Vytauto Aukščiūno vaizdinę instaliaciją „tight grip, it makes me feel safe“ („tvirtas sukibimas, todėl jaučiuosi saugus“) reikia nuklysti iš kelio, išeiti į lauką ir surasti slėptuvę. Bet šias menkas, palyginti su numatytu „atlygiu“, pastangas paieškoms skirti verta. Tamsiame rūsyje pagaliau išvydus kūrinį, aplinka lyg liepia nusisukti ir nesiaiškinti pasakotojo švelniu balsu šnabždamų žodžių (o gal paslapčių?) ir rodomų vaizdinių... Slėptuvę primenanti erdvė ‒ tarsi suskaldyta ar nusiaubta, už ekrano chaotiškai sumestos kėdės klaidina ir bando meluoti, jog peržiūra jau pasibaigusi: neva kas spėjo autoriaus mintis, suprato, pajuto ir galbūt kokiu portalu lyg nusikėlė į jo sukurtą erdvę, kurioje daiktų materija nereikalinga, ‒ todėl ir pametė kėdes. Galiausiai išsklaidžius abejones, žvilgsnis apčiuopia geismus, jausmus, ryšius, kurie ir patys dažnai būna priverstinai paslėpti po kokiu nors šydu ar migla, kadangi kelia grėsmę sustabarėjusioms, sustingusioms normoms ir „tiesoms“.

Bandžiau visai neatskleisti savo favoritų, nors iš teksto galbūt juos įmanoma suprasti. Tačiau labiausiai verta savo favoritus išsirinkti apsilankius parodoje, kuri nėra stipriai nutolusi nuo centro. Kompozitorių namai užpildyti ne tik muzikinėmis pauzėmis, bet ir vizualiniais tarpais.

 

Paroda veikia iki spalio 31 d.

Kompozitorių namai (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius)

Ekspozicija veikia antradieniais‒šeštadieniais 14‒20 val.

Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Deivido Vytauto Aukščiūno instaliacijos „tight grip, it makes me feel safe“ fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Deivido Vytauto Aukščiūno instaliacijos „tight grip, it makes me feel safe“ fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.