7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Švelniai per tradiciją

Onos Grigaitės paroda „Dar šiek tiek aukos“ Bažnytinio paveldo muziejuje

Rokas Dovydėnas
Nr. 40 (1361), 2020-11-20
Dailė
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.

Šiemet Ona Grigaitė Vilniuje atidarė dvi personalines parodas. „Saulėlydis“ Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artflex“ tapo mano pirmąja paroda, aplankyta po karantino, o Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta „Dar šiek tiek aukos“ – viena paskutinių prieš prasidedant antrajam karantinui.

 

Ona Grigaitė rengia naujų darbų parodas kas kelerius metus ir, atrodytų, vengia retrospektyvų. „Artflex“ rodyti naujausi autorės darbai buvo artimai susiję su nedidele ir komplikuota galerijos erdve. Paroda, eksponuota visuose trijuose kambariuose, kūrė beveik trilerio vertą atmosferą. Ne veltui autorė teigė, kad pasirinkdama kičinį „saulėlydžio“ pavadinimą norėjo prisivilioti ir apgauti žiūrovą, priversti jį pažvelgti į savo vidinį pragarą, „atkreipti dėmesį į besaikį žmonių vartojimą, nepaliaujamą keliavimą, parodyti, kad tai irgi yra kažkoks apsėdimas, vidinis pragaras, be to jau neįmanoma gyventi, o su tuo irgi per sunku“. Įėjus į galeriją lankytojus pasitiko diorama, sudėta iš trimačių musmirių ir smurtinę sceną vaizduojančios plokštės. Kitame kambaryje eksponuotas bene įtaigiausias parodos darbas – septynių dalių keraminis pano, iš kurio į žiūrovus žvelgė kinės merginos, besimaudančios pragaro liepsnose. Visą instaliaciją persmelkia trimačių vaizdų ir reljefo derinimas, ready-made’o ir originalo santykis, „nužiūrėto“ piešinio ir menininkės interpretacijos. 

 

„Dar šiek tiek aukos“ – kiek kitokia paroda. Daugumą muziejuje esančių Grigaitės darbų matėme 2017 m. galerijoje „Akademija“, instaliacijoje „Paaukota?“. Tuomet kūrinius lydėjo trumpas tekstas, kviečiantis permąstyti krikščioniškąsias vertybes, simbolius ir jų vertes. Parodos įžangoje rašyta: „Viskas šioje parodoje susimaišę – aukojimas, pasiaukojimas, išdavystė, abejonė. Nieko nėra juoda arba balta... Literatūrinės ir meninės citatos, atpažįstami su liturgija susiję objektai, kičiniais tapę simboliai parodoje naudojami sąmoningai.“ Parodoje „Dar šiek tiek aukos“ autorė, sąmoningai naudodama literatūrines ir menines citatas, atpažįstamus su liturgija susijusius objektus, kičiniais tapusius simbolius, dar radikaliau permąsto krikščioniškus idealus, kurių trapumas šiuolaikiniame pasaulyje toks akivaizdus.

 

Instaliacija išdėstyta Šv. Mykolo bažnyčios erdvėje, keramikos darbai eksponuojami kartu su nuolatine muziejaus kolekcija – liturgine tekstile, auksakalių darbais. Tad meno objektai atsiduria gerokai didesnėje ir vizualiai aktyvesnėje erdvėje nei baltai dekoruota galerija. Dalis Grigaitės kūrinių užima istorinių darbų vietą stiklo kubuose. Keraminės plokštės, galerijoje kabintos ant sienų, eksponuojamos ant pristatomų sienelių, centrine instaliacijos ašimi šioje erdvėje tampa žvakidžių ir dubens stalas.

 

Muziejuje trimačiai menininkės kūriniai atrodo gerokai įtaigiau nei švarioje galerijoje. Altoriaus marmuras, aukso žibėjimas verčia prie kiekvieno Grigaitės kūrinio prieiti arčiau, jį matyti tik vieną, bandant nekreipti dėmesio į kitus eksponatus. Lipdytos Meiping vazų interpretacijos, sava teksto ir pieštinio pasakojimo galia įtraukia žiūrovą į autorės užduodamų klausimų žaidimą. „Ką duosite man, jei išduosiu?“ – skelbia viena vazų, pasipuošusi žabo, neabejotinai madingu tarp vyrų Šv. Mykolo bažnyčios statybos metais.

 

Šiuolaikinę keramiką, atsidūrusią šalia istorinių darbų, galima ir būtina lyginti su kitais eksponatais. Tik čia paaiškėja, kad įtaigūs darbai neturi būti dideli, jie turi būti meistriškai sukurti. Manau, kad visiškai unikalūs Grigaitės darbai yra muziejuje eksponuojamos žvakidės. Pasikartojančios vertikalios formos, visos skirtingos ir autentiškos. Šioje aplinkoje, tarp pasikartojančių monstrancijų, relikvijorių, jos atsiduria erdvėje, kuriai ir buvo skirtos.

 

Pristatydama parodą autorė minėjo, kad darbai tarsi susitraukė, realusis ir virtualusis pasauliai tarytum susikeitė vietomis. Tad kas įvyksta šiuolaikinės autorės medija paremtiems darbams atsidūrus laiko ašimi paremtame muziejuje? Tradiciniame muziejuje molio ar keramikos būna daug. Pradedant tuo, kad dažnas muziejus yra pastatytas iš molinių plytų, kurias išrinkus susidariusi krūva pranoktų visus į krūvą sudėtus eksponatus. Kartais atrodo, kad beveik nėra kitų autentiškų kūrinių, taip susietų su aplinka per sukūrimą, eksponavimą ir sunykimą, kaip istorinė keramika. Įprastai muziejuje keramikos dirbiniai datuojami apytiksliai, su 50 metų paklaida, kartais nurodoma kilmės šalis ir labai retai – kūrėjo vardas. Labiau tikėtina, kad šalia tokio dirbinio atsiras nuoroda į jį radusįjį ar dovanojusįjį. Ir nors muziejuose istorinės keramikos daug, šiuolaikiniai autoriai čia ypač reti.

 

Grigaitės darbai atsiranda muziejinių artefaktų kontekste šalia didikų dovanų, šventųjų relikvijų ir tikėjimo simbolių. Autorė švelniai braukia pirštais per muziejinę istorinės keramikos eksponavimo tradiciją, atsisako darbų pavadinimų, nenurodo kūrinių metų, nėra ir parodos anotacijos. Turiu pripažinti, kad autorės darbai, eksponuoti galerijose, spindėjo švelnia postmodernistine ironija, o muziejuje jie tarsi nusipurto šias interpretacijas, tampa atviri ir autentiški savo turiniu. Visa instaliacija harmoningai persipina su istoriniais meno kūriniais ir išplečia šiuolaikinio religinio meno galimybes.

 

 

Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Baltėno nuotr.