Koenraad Dedobbeleer. As Long As it Is Striven after, it Goes on Expanding

Kuratorė Ūla Tornau
2019 09 06 – 11 06
Rugsėjo 7 – lapkričio 6 d., 2019
Atidarymas: rugsėjo 6 d., 18 val.

„As Long As it Is Striven After, it Goes on Expanding“ (laisvas vertimas: „Kol sieksi, tol augs“) – tai vieno įdomiausių šiandien kuriančių belgų menininkų Koenraado Dedobbeleerio parodos pavadinimas ir kūrinys tuo pat metu. Atkartojantis tradicinės patarlės struktūrą, skambantis didaktiškai ar lyg slėptų gilią pseudoišmintį, šis pavadinimas atveria humoro kupiną menininko kūrybos pasaulį, kur pasitelkęs skulptūras, kūrinių pavadinimus, rastus žodžius, daiktus ir architektūros elementus jis lengvais gestais keičia įprastas profesines, institucines, funkcijų, vaizdų ir ekspozicijų hierarchijas.

Dedobbeleerio solo paroda sumanyta specialiai ŠMC Didžiajai salei ir įkvėpta šio pastato architektūros bei ją keitusio laiko ženklų. Visi parodoje pristatomi kūriniai sukurti 2019 m., didelė jų dalis buvo suprodiusuoti Vilniuje būtent šiai parodai. Atsižvelgdamas į tai, kad paroda šioje erdvėje vyksta ypatingu laiku – netrukus po jos pastatas užsidarys rekonstrukcijai – menininkaskelia klausimus apie skirtingais laikotarpiais čia besiformavusius architektūrinius ir dizaino sluoksnius ir parodų eksponavimo kultūras. Dedobbeleeris atveria 9-ojo dešimtmečio mozaikinio betono grindų dangą, randa būdą panaudotidaug metų ŠMC tarnavusius ekspozicinius skydus bei grąžina į salę seniai nebenaudojamus šviestuvus, kuriuos aptiko archyvinėse pastato nuotraukose. Meno parodų ir jų ekspozicijų istorija, jų politiniai kontekstai – tai Dedobbeleerio kūrybai būdingos temos, apie kurias jis subtiliai kalba ne tik kurdamas siurrealius, pusiau funkcinius objektus ir architektūrines intervencijas, bet ir savo kuratorine ir pedagogine veikla.

Dedobbeleeris kuria eksperimentiniame skulptūros ir architektūros lauke. Jis yra iš tų menininkų, kurie naudoja ir puikiai išmano įprastas skulptūros medžiagas, bet tuo pat metu jų kūriniai gali būti visiškai nepanašūs į skulptūras. Tokius objektus kaip įdomaus dizaino šviestuvas, skylė sienoje, didžiulė vaza, tvorelė ar savadarbė krosnis iš pirmo žvilgsnio gali būti sunku atskirti nuo kasdieninių daiktų ar parodos architektūros detalių. Šalia sudėtingos šildymo įrangos gali būti eksponuojama panešiota kojinė, o greta kruopščiai atliktų šilkografijos kūrinių – saldainio popierėlis ar vaikiški menininko dukters piešiniai. Dedobbeleerio parodos erdvėje, kupinoje motyvų iš įvairių sričių ir kasdienybės, atsiskleidžia plati gyvenimo įvairovė.

2018–2019 m. personalines Koenraado Dedobbeleerio parodas pristatė Briuselio WIELS šiuolaikinio meno centras ir Delavero (JAV) Winterthur muziejus. Ankstesnės personalinės menininko parodos pristatytos Midelburgo (Olandija) „De Vleeshal“ ir Ivry-Sur-Seine „Le Credac“ meno centruose (abi parodos 2013 m.), Sankt Galeno Dailės muziejuje (Šveicarija, 2012 m.), Lisabonos kultūros centre „Culturgest“ (2012 m.), Krėfeldo meno centre „Haus Esters“ (Vokietija, 2009 m.) ir Berno kunsthalėje (Šveicarija, 2008 m.). 2016 m. Dedobbeleeris dalyvavo Liverpulio bienalėje bei parodoje Reina Sofia nacionaliniame muziejuje, 2014 m. – Brno bienalėje, 2013 m. – Porto Alegrės bienalėje. Jo kūryba pristatyta grupinėse parodose tokiose institucijose kaip Pompidou centras (2017 m.) ir Dekoratyviojo meno muziejus Paryžiuje (2016 m.), Vienos kunsthalė (2014 m.), Zygeno Šiuolaikinio meno muziejus (Vokietija, 2012 m.), Liuksemburgo muziejus „Casino Luxembourg“ (2011 m.), Gento Šiuolaikinio meno muziejus (Belgija, 2010 m.). Nuo 2006 m. drauge su architektu Kris Kimpe menininkas leidžia architektūros fanziną „UP“.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba.