7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kultūros marinatas bedugniame stiklainyje

Indrės Ercmonaitės „Depresija: Jar is Deep“ Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė“

Karolina Rimkutė
Nr. 29 (1266), 2018-09-21
Dailė
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.

Po metų pertraukos atidaryta nauja tapytojos Indrės Ercmonaitės paroda, joje beveik dešimtmečio kūryba suverta būdingu kartai raktažodžiu – depresija. Ši tema, kaip ir koks nors pseudonostalgiškas 10-ojo dešimtmečio reflektavimas, yra dažna, turint mintyje ne tik jaunąją Lietuvos tapytojų kartą, bet jauną kartą apskritai. Antroji parodos pavadinimo dalis, „Jar is deep“ – tai atsitiktinė pirmosios – „Depresija“– anagramos variacija. Nors frazė ir nėra prasminga, ji mįslinga: norom nenorom imi įsivaizduoti tą stiklainį ir jo dugną. Suku galvą ir vis spėlioju, kol galop suprantu, jog čia turbūt ir slypi beprasmiškos anagramos prasmė – kad ir koks gilus būtų kapstymasis, bereikšmė informacija iki esmės vis vien nenutemps, ji yra bedugnė.

 

Panašiai bereikšmės informacijos prievartinę grūstį į smegenis galima atpažinti daugumoje parodoje eksponuojamų Ercmonaitės darbų – įvairūs popkultūros produktai, ištraukti iš interneto, yra atpažįstami net jei jais nesidomima. Štai Jėzus drauge su Dartu Veideriu įkomponuoti šalia mėnulio pilnaties ir jaunaties kaip universalieji gėrio ir blogio įkūnijimai; įvairių kultūrų pranašysčių rinkinio pavadinimą „They saw our day“ tarsi vienalyčiame tekste tęsia memu tapę dainos žodžiai „they see me rollin they hatin“. O ir pati kūrinių eksponavimo tvarka gana chaotiška.

 

Kas yra nuodugniau susipažinę su Ercmonaitės kūryba, nesunkiai atpažins, kurie darbai ankstyvesni, o kurie vėlesni, tačiau parodoje nesiekiama retrospektyviai atskleisti, kaip kinta menininkės technika ar siužetai. Šalia paveikslų nėra nei pavadinimų, nei datų. Viskas atrodo tvarkingai išrikiuota, tačiau, išskyrus prisitaikymo prie mastelių ar dominuojančių koloritų, loginę darbų sukabinimo seką aptikti beprasmiška. Toks eksponavimas, sykiu ir tvarkingas, ir chaotiškas, veikia kaip virtualios informacinės sistemos simuliacija – lyg suvedus raktažodį „Indrė Ercmonaitė menas“ paieškos sistemos filtre išnirtų susietų vaizdinių koliažas.

 

Ir išdėstymas, ir Ercmonaitės kūryba atskleidžia kultūrinį virtualios realybės sąvartyną, kuriame visi gyvename. Perteklinės, bet kartu ir iki galo neišartikuliuotos informacijos pliūpsniai kasdien mus pasiekia ir blaško nuo vienos nuotrupos prie kitos. Pripratus prie tokio informacijos gavimo režimo, tampa sunku ilgiau sutelkti dėmesį į vieną konkretų dalyką, skubame suvartoti ir todėl sąmoningai ar nesąmoningai renkamės tai, ką suvartoti galima greičiau ir lengviau, neatsižvelgiant į vartojamos informacijos reikšmingumą. Kitaip tariant, lengva užsimarinuoti nereikšminguose dalykuose, prasmingus nustumiant į šalį.

 

Todėl drįsčiau nesutikti su parodos kuratore Austėja Mikuckyte-Mateikiene, anonse įvardijusią depresiją kaip viso labo emocinį sutrikimą. Be abejo, visiems įprasta depresiją suvokti medicinos kontekste, tačiau Indrės Ercmonaitės šmėsčiojimas popkultūros figūromis ir virtualiosios realybės, interneto, kaip informacinio sąvartyno, įtraukimas į kontempliaciją apie šiuolaikinę, XXI a. Vakarų kultūrą man kužda depresiją depatologizuoti ir pažvelgti iš kitos pusės. Šią sąvoką parodos kontekste galbūt labiau derėtų suvokti kaip tam tikrą sociopolitinį fenomeną – apmaudo ir nusivylimo iliuzijomis būklę, reflektuojančią šiuolaikinę visuomenę ir jos generuojamą kultūrinį turinį. Jeigu depresiją psichiatrine prasme galime įvardyti kaip negalėjimą, tuomet visai paprasta pamatyti, kaip tokioje kultūroje, apie kokią čia kalbama, depresija liaujasi būti asmeninė ir išnyra kaip politinis, socialus jausmas. Šia prasme depresija yra pasipriešinimo forma, atmetimo reakcija.

 

Nors Ercmonaitės kūriniai estetiškai neatrodo niūrūs, anaiptol, nemaža dalis net šviesūs ir linksmi, kritika šiuolaikinei beprasmybės kultūrai reiškiasi per siužetus. Vienuose darbuose ji tai perteikia desakralizuodama religinę simboliką – mandalos virsta dantračiais, pabrėžiančiais industrinio vartojimo viršenybę prieš kosminę chaoso tvarką, Jėzaus figūra tapatinama su konspiracijos teorijomis apie NSO arba kitais fikciniais personažais iš fantastinių filmų, taip pat juo bei karūna pagerbiami tapybos įrankiai. Jau anksčiau minėtos frazės iš interneto, atrinktos paieškos sistemoje suvedus „They“, ne tik paryškina bereikšmį kratinį kaip pagrindinį virtualios erdvės simptomą, bet ir įrodo, kaip stipriai nuo to priklausoma šiandienė kultūra, maža to – jog tai ir yra šiandienė kultūra.

 

Galiausiai menininkė tyrinėja žmogaus daiktiškąją sandarą: nudiria odą ir apnuogina raumenis, dėlioja kaulus šalia kitų, negyvų objektų detalių – kabelių, veržlių, vinių, gretina su kiborgais ir robotais. Žmogus sudaiktinamas, nes neatrandamas jo gylis, o galbūt gilumas nebereikalingas ir greito vartojimo kultūroje žmogus tikrai vis panašėja į robotą? Į depresijos diskursą iš dalies įsivelia ir žaidimas su tapybos gyliu. Tapyba gyvena plokštumos paviršiuje, bet Ercmonaitės personažas ponas Dažas glūdi kažkur tapybos gilumoje, stebi kasdienybę iš tamsių gelmių. Kartais jis pats išnyra į paviršių, tačiau tik nosies galiuku. Atrodo, kad išlįsti į beprasmybių kultūros marinatą jam nebūtų paranku, o veikiausiai ir kenksminga.

 

Paradoksaliai depresija yra atvirkščia žaidimui, tačiau būtent kičo estetika ir asociacijų žaismu, motyvų kartojimu Ercmonaitė kritikuoja galimas sistemines jaunosios kartos epidemijos priežastis. Vis dėlto realybėje nuo beprasmybės srauto atsiriboti nepavyksta: nors ir norisi nerti gilyn pas poną Dažą, tenka plūduriuoti kažkur paviršiuje kartu su Ercmonaitės kanojininkais.

 

Paroda veikia iki rugsėjo 29 d.

Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė–dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius)

Dirba antradieniais–penktadieniais 11–18 val., šeštadieniais 11–15 val.

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.