7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Drugeliai ir rožės vs ginklai ir doleriai

Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda VDA parodų salėse „Titanikas“

Aistė Kisarauskaitė
Nr. 10 (1247), 2018-03-09
Dailė
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „With Love from...“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „With Love from...“. 2018 m. V. Nomado nuotr.

Pirmas žvilgsnis – į plakatą lange prie įėjimo į „Titaniko“ parodų sales, kuris suformuotas lyg būtų straipsnis apie Severiją Inčirauskaitę-Kriaunevičienę, tik su pilkomis juostomis vietoj teksto ir stačiakampiais vietoje iliustracijų. Paslėptas straipsnis, paslėpti vaizdai. Užsukite į vidų ir perskaitysite, sako jis.

 

Paroda sudaryta beveik vien iš „ART Vilnius“ meno mugėje, Lietuvoje ar užsienyje eksponuotų, taigi jau perskaitytų kūrinių, tačiau visi kartu naujoje galerijos erdvėje kalba kitaip, tad net juos mačiusiems verta užsukti. Kūriniai, kurie trumpam grįžo į Lietuvą ir vėl iškeliaus į savo kolekcininkų saugyklas. Menininkė preciziškai tiksliai formuluoja savo objektų siunčiamą žinutę, tačiau šį kartą mieliau pradėčiau nuo formos – medžiagų, atlikimo technikų, kurios, būdamos gan akivaizdžios, tarsi praslysta iš analizės lauko.

 

Surūdijęs metalas – skylėtas, surūdijęs, sušaudytas, deformuotas, praradęs savo blizgesį, kartais net patvarumą tampa pagrindu siuvinėjimui kryželiu. Dvi antagonistinės medžiagos sąveikauja kurdamos konfliktą, užduotą kūrinio idėjos. Metalas, be abejo, asocijuojasi su pramone, karine pramone, ginklais. Viename stambiausių S. Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūrinių („Kill for Peace“, 2015 m., kolekcininkų iš Latvijos Irinos ir Maris Vitols nuosavybė) – kareivių šalmai iš įvairių karinių konfliktų, karų. Sušaudyti, surūdiję ar daugmaž sveiki, jie kalba apie naikinančią metalo galią, naikinimo techniką ir šių dienų baimes. Nėra jauku pastebėti, kad okupacijos grėsmių temos vėl grįžta į menininkų kūrybą (Darius Bastys „Priešų tankai rengiasi pulti Gedimino pilį“ (V. Dmachausko paveikslo motyvais). 2017 m.), deja, jos grįžo ir į gyvenimą.

 

S. Inčirauskaitės-Kriaunevičienės valia į tradiciškai vyrišką galią demonstruojančią kareivio, karžygio, nukariautojo, nugalėtojo ar sūnaus, žuvusio už tėvynę, temą (kareivė vis dėlto yra reta išimtis) įsiveržia nuo seno moteriškai sričiai priskiriamas siuvinėjimas (kaip ne taip seniai sakė filosofas Arvydas Šliogeris: „Mergaitėms – mezgimo vadovėlis, vaikinams – Plutarchas.“, šiuo atveju vietoje mezgimo – siuvinėjimas kryželiu).

 

Tačiau S. Inčirauskaitės-Kriaunevičienės našlaičių, rožių siuvinėjimai yra ne švelni, o brutali intervencija į metalo būtį. Jame gręžiamos skylutės, o paskui įsiveržia įvairiaspalviai siūlai. Tekstilė virš metalo ir jame, ne tik puošianti, bet ir perkurianti, priverčianti paklusti, tapti fonu spalvingumui, trapiam ir jautriam grožiui. Kartais – geliančiai skausmingam, kaip ant vieno šalmo išsiuvinėtas erškėčių vainikas. Taip tarsi atveriami kareivių jausmai – ilgesys, meilė, kančia, ėjimas į pražūtį, sąmoninga ar priverstinė auka, o jausmų pasaulis vėl patriarchalinės tradicijos priskiriamas moteriškam pradui, vyrams paliekant racionalumą. Vyrai neverkia, ar ne? Vis dar daugelio sąmonėje jie gali smogti, bet neturi teisės „susileisti“, ką nors jausti. Siuvinėjimas kryžiuku čia virsta nuoroda į daugybę žuvusiems pastatytų antkapių kryžių.

 

Panašia turinio bei medžiagų konfrontacijos sistema paremti ir „Turisto pusryčiai“ („Tourist’s Delight“, 2017) – į kalnuose akmeniu suplotas ir išmestas konservų skardines menininkė inkorporuoja siuvinėtus drugelius bei vabalus. Ryškiaspalvė trapi mažoji gamta tyliai vykdo savo ekspansiją, suvarpydama smulkiomis skylutėmis (Severijos rankomis) metalą ir įsikūnydama jame. Vėlgi drąsaus kalnus nugalinčio turisto-tyrinėtojo-alpinisto ar gamtos nugalėtojo, kaip buvo sakoma sovietinėje vaikystėje, būtis „uždengiama“ efemeriškais gamtos kūriniais. Į šią gležno mažylio ir atradėjo-užkariautojo dvikovą autorė žiūri iš silpnojo pozicijos, ją įtvirtindama kaip galingesnę.

 

Sakyčiau, jei kalbėtume apie kairiosios politinės krypties raišką mene, S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė jai garbingai galėtų atstovauti. Todėl visai nuosekliai atsiranda projektas, skirtas Donaldo Trumpo rinkimams „DONALDO nuotykiai / DONALD Bubble Gum“ (2016), primenantis mums ne tik Walto Disney’aus sukurtą herojų Skrudžą Makdaką, bet ir sovietmečio deficitą –„Donaldo“ kramtomąją gumą su viduje įdėtais popierėliais: mažyčiais komiksais apie peliukų Mikio ir Minės, šuns Pluto ir minėto antino bei kitų nuotykius. Dieną prieš įvykstant rinkimams pirmąkart eksponuotame projekte svarbi dalis yra tie autorės vaikystės svajonių kramtomosios gumos popierėliai, kurių turimas kiekis tarp vaikų buvo pinigų ar prestižo ekvivalentas.

 

Jie prikelia patina pasidengusius to meto įsitikinimus apie geresnį gyvenimą, plytintį kažkur ten, Vakaruose. Po Nepriklausomybės atgavimo jis atrodė ranka pasiekiamas ir Lietuvoje, bet laukinis kapitalizmas, korporacijų siautėjimas, iki tol tik filmuose matytas valdančiųjų parsidavimas kažkodėl taip pat atkeliavo ir nesitraukia, niokodamas istorines, kultūrines vertybes, skriausdamas senukus, ligonius, smulkiojo verslo atstovus ar mokslininkus. Dabar savi makdakai kibirais (greičiausia virtualiais) semia nelegalius pinigus, kaip Disney’aus antinas, mėgęs maudytis doleriuose. Jei kas nežinote, turiu informuoti, kad Skrudžas ir yra išsiuvinėtas ant metalinių kibirų. Kaip drugeliai ar neužmirštuolių žiedai efemeriškas animacinių filmukų herojus antinas Skrudžas Makdakas ima valdžią, na patys žinote, tai – realaus, nors atrodžiusio irgi komiksų herojumi, Donaldo Trumpo rinkimų rezultatas.

 

Ką galime pasiūlyti? Žinoma, aktyvią pasipriešinimo poziciją: netylėti, siūlo S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, pati apie tai kalbėdama. Tačiau jos kūrybos strategija, atpažįstama lyg Žilvino Kempino magnetinė juosta, siūlo ir kita – siuvinėjimas, kaip žinia, reikalauja daug darbo. Ilgų kantrybe užpildytų valandų po dygsnį stumiantis į priekį. Kantrybė yra didžiulė galia, sako „Titanike“ eksponuojami kūriniai. Tas lašas po lašo, kryželis po kryželio...

 

Neišsisuksiu nepaminėjusi chaki spalvos apsiaustų, o gal palapinių, rymančių prie kolonų – iš kareiviškų megztinių pagamintų kilimų, priklausančių kūriniui „Kill for Peace“, atgręžiančių į dar vieną temą – (ne)apsaugojimo. Galų gale jie yra bejėgiai apsaugoti nuo alinančių karo lauko sąlygų, kaip ir šalmai – nuo mirties. Erškėčių vainikas tai tik patvirtina. Šiame kontekste lygiai toks pat nesaugus yra alpinistų pasaulis, kaip ir trečiojo kūrinio – politikos sfera, psichologinio karo laukas ir tikroji jo priežastis.

 

Sąmoningai neprijungiau prie pagrindinio pasakojimo naujausio menininkės kūrinio – „With love from...“ („Su meile nuo...“, 2018). Tai – Antrojo pasaulinio karo zenitinio pabūklo sviedinio tūtos fragmentas, ant kurio šono išsiuvinėti šie žodžiai. Galima sakyti, kad jis tėra ankstesnių kūrinių pakartojimas, nieko naujo. Tačiau įtaigiai teigia tą patį – kaip dažnai išdavystės, žiaurumas pateisinamas meile! Smurtas prieš moterį, savo šalies naikinimas vis vyksta „dėl jos gerovės“.

 

Šis tekstas nebus ilgas, nes ir menininkės kūryba nestokoja plakatiškumo. Gerąja prasme. Į pasipriešinimą orientuoti lozungai tebūna aiškiai suprantami, kaip pavadinimui „Kill for Peace“ panaudota 1966-ųjų, Vietnamo karo laikų, „The Fugs“ grupės protesto daina. Augantis mezginys / siuvinys prieš metalo nykimą, eroziją, spalvos prieš rūdis, kūryba prieš smurtą, destrukciją, mirtį. Adatos dygsniai įtikina daugumą, net patį Banksy (2015 m. menininkė Banksy kvietimu su savo darbais dalyvavo jo projekte „Dismaland“). Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės siuvinėjimo adatos atrodo tokios švelnios! Kaip drugelio prisilietimas. Ir aštrios. Kaip kulkos.

 

P. S. Pagal slavų liaudies pasakas, blogojo burtininko Koščejaus nemirtingojo mirtis yra paslėpta adatos galiuke.

 

Paroda veikia iki kovo 18 d.

VDA ekspozicijų salės „Titanikas“ (Maironio g. 3)

Dirba trečiadieniais–šeštadieniais 12–18 val., sekmadieniais 12–16 val.

Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „With Love from...“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, „With Love from...“. 2018 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacija „Kill for Peace“. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacija „Kill for Peace“. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacija „Kill for Peace“. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacija „Kill for Peace“. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Donaldo nuotykiai / Donald Bubble Gum“ fragmentas. 2016 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Turisto pusryčiai“ fragmentas. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Turisto pusryčiai“ fragmentas. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Turisto pusryčiai“ fragmentas. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, instaliacijos „Turisto pusryčiai“ fragmentas. 2017 m. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, ekspozicijos „Titanike“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, ekspozicijos „Titanike“ fragmentas. V. Nomado nuotr.