7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Prieš laikrodžio rodyklę

Dainiaus Liškevičiaus retrospektyva galerijoje „Trivium“

Agnė Narušytė
Nr. 9 (1203), 2017-03-03
Dailė
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.

Vasario 16-ąją pas Aistę Kisarauskaitę vyko Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos atidarymas, skirtas „jau įvykusiai“ jo gimtadienio datai: 2017-01-17. Pradedu skaičiais, nes jie visada magiški, o ypač šio menininko parodų ir gyvenimo koncepcijoje – ir išrašytieji, ir nutylėtieji.

Susirinko Vilniaus šiuolaikinio meno kūrėjai ir bendradarbiai – tikrieji Žmonės, kuriuos išvardijus nebeliktų vietos rašymui apie pačią parodą. Jų šešėlius fiksavo iš dėžutės „Romeo y Julieta“ padarytas fotoaparatas, tiesa, pagaudamas tik neįžiūrimus trikdžius, kūnų sukeltus retrospektyvos šviesoje. Pašnibždomis nubalsavome, kad Stasio Bonifacijaus Ievos pasirodymas patvirtino galerijos „Trivium“ tikrumą. Šįkart jis atsinešė siuvinėta staltiesėle uždengtą padėklą, ant kurio buvo išardytas laidinis telefonas ir plėšomas kalendorius su raudona data. Nors laido nebuvo, Bonifacijui Ievai kažkas vis skambino ir skambino sveikindami Nepriklausomybės dienos proga. Aistė Kisarauskaitė perskaitė Aistės Paulinos Virbickaitės parašytą universalią kalbą atidarymams (ją visada galima rasti 7md.lt meno projektų skyrelyje). Kalba ir paroda, kaip ir asmenybių vardai, atitiko tobulai.

 

Visi laukė performanso „Dėsnis“, kuris iš tiesų nuolat vyko. Bet akimis sekiojant Dainių L. dėsnio nesimatė, nes autorius tebuvo tarp Žmonių besisukinėjantis centras, aplink kurį sukosi juoda suknia vilkinti dervišė Aistė K. Varpeliu išsukta juodoji drobulė čia buvo miestų pakraščiuose aukštyn galva stovinčio Dainiaus L. antipodas, „Pasaulio centrų“ centras, įsukęs visą erdvėlaikį į alternatyvią orbitą. O menininkas, pagal ilgaamžio ritualo dėsnius, per proto ir meilės jungtį pasiekė tiesą, išėjo iš savojo ego, kad grįžęs Tobulas galėtų tarnauti žmonijai.

 

Performansas suveikė kaip autoironiškas atidarymo šventės variklis ir relė, sujungianti, atjungianti ir perjungianti kūrinių metonimijas. Visa retrospektyva tilpo ant ar prie vienos buto sienos, tarsi išpakuotas siuntinys, sugrąžintas iš jau pasibaigusių parodų. Arba neįmanoma laiko mašinos TARDIS erdvė, kur vidus yra didesnis už išorę. Šį santykį išreiškia ir parodos pagrindu tapęs olandų dailininko Vincento Laurenszo van der Vinne’s (1628–1702) paveikslas „Vanitas natiurmortas su krištoliniu rutuliu, atspindinčiu menininką prie molberto“, kuris irgi susidvejinęs: vienas yra Puškino muziejuje Maskvoje, o kitas, su įrašu „Čia galima stebėti žmonijos vaidmenį pasaulyje“, parduodamas „Sotheby’s“ aukcione. Prisiminkime, kad kai kada Dainius L. irgi virsta Antrininku. O dervišės antrininkas šoka ekspozicijos viršuje – miniatiūrinis juodas indėnas ant juodos kompaktinės plokštelės.

 

Žodis „Vanitas“ susiskambina su juodais „Vagabond“ batais, o juos pagaminusios firmos pavadinimas tiesia čiuptuvus į filmų personažo ir paryžietiško bastūno figūras. Tobulai išblizginti batai liko iš performanso „30 kartų“, kai juos nusiavęs menininkas gulomis ant Lentvario kilimo sukosi prieš laikrodžio rodyklę stengdamasis ištrinti savo nugyventus metus. Panašiai ir kitiems kūriniams atstovauja daiktai su savo slaptaisiais turiniais: nuo „Fluxus“ ministerijos stogo pūstas vienos minutės Jurgio Mačiūno, sakančio „Ciao!“, debesinis portretas, plunksna, kuria buvo sustabdytas laikas, paukštiška žvakidės koja su juoda liepsnele, kryžius, mirksėjęs lemputėmis „dvasiniame žmogaus atrakcione“ ir t.t. Vien šių daiktų paminėjimas turėtų mačiusiems sukelti prisiminimus, o nemačiusieji gali atsidaryti www.liskevicius.lt ir keliauti nuorodų labirintu, iš kurio nebeišeinama. Tai patyriau sekdama vieno vaizdo pėdsakais „Muziejuje“ – Antano Sutkaus 1965 m. užfiksuotas per Nidos kopas einantis Jeanas-Paulis Sartre’as su Simone de Beauvoir šešėliu ilgainiui pateko į Australijoje gaminamo vyno „Mea culpa“ etiketę. Vienas butelis, dovanotas per Venecijos bienalės atidarymą, stovi retrospektyvoje – jau tuščias. Beje, čia aiškiai matyti, kad per katalogo oranžinę dykumą žygiuojantis Liškevičius-Sartreֹ’as-Maigis-Kūrėjas yra panašus į minėtą žvakidę ir gitarą sutraukytomis stygomis – tarsi jie visi būtų to paties reinkarnacijos.

 

Nuorodos, mostai, užuominos, nuospaudos ir pėdsakai susikabina barokiniais rėmų bangavimais ir veikia durų principu: jos užsidaro, kai prieini, ir atsidaro, kai jau būni benueinanti, kaip ir visos durys į katarsį. Daugybei įėjimų, išėjimų, užėjimų ir perėjimų užfiksuoti reikėtų begalinio teksto, tad rašau remdamasi parodoje panaudota klostės struktūra: 1) šonu pastatyta tuščios teatro erdvės fotografija – iš ten visi išėjimai uždaryti; 2) iš rastų fotografijų sukomponuotas paveikslas apie tikrus ir mentalinius išėjimus; 3) televizorius kaip „akutė“ į erdvės perkūrimo ritualus Dainiaus L. namuose, o juos galima stebėti iš 4) Aistės K. namų, kur retrospektyva su televizoriumi tapo laikinu interjeru. Taigi ir šiuo tekstu tik pateikiau kelias žodines užuominas, pridėjau visą parodą aprėpiančias fotografijas kaip kelių žemėlapį, o internete – ir perfrazuotą ištrauką iš Johno Bergerio knygos „Konfabuliacijos“, ką tik pirktos knygų mugėje: „Mes perskaitome ir vėl iš naujo skaitome parodos elementus, kad pro juos prasiskverbtume, pasiektume, paliestume juos įkvėpusią viziją ar patirtį. Paskui surenkame, ką radę, paimame tą virpantį beveik bežodį „daiktą“ ir padedame už kalbos, į kurią jį reikia išversti. O dabar pagrindinė užduotis – įtikinti priimančiąją kalbą priglausti ir pasveikinti tą „daiktą“, laukiantį, kol jį artikuliuos.“ Kelionei laiko užteks, nes virš galvų, kaip matote, (ne)tiksi laikrodis be rodyklių.

 

Paroda veikia iki kovo 14 d.

Aistės Kisarauskaitės namų galerija „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7–105, Vilnius)

Aplankyti galima iš anksto susitarus tel. +370 693 58318

Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.
Dainiaus Liškevičiaus retrospektyvos fragmentas. A. Narušytės nuotr.