7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Paveikslas – geriausias žmogaus draugas?

Indrės Ercmonaitės paroda „Amen. Paveikslas irgi žmogus“ Dailininkų sąjungos galerijoje

Aistė Paulina Virbickaitė
Nr. 8 (1202), 2017-02-24
Dailė
Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.

Ruošdamasi rašyti apie Indrės Ercmonaitės parodą nekviečiau autorės kavos, neskambinau ir net nesiunčiau elektroninio laiško su klausimų punktais. Vietoje viso to – atsiverčiau jos „Facebook“ paskyrą. Lietuvių menininkų kontekste Ercmonaitės asmeninis profilis – vienas įdomesnių. Ji ne tik dalinasi paveikslais, kvietimais į parodas ir straipsniais apie save, visus šiuos neišvengiamus įrašus papildo smagios asmenukės su paveikslais, pastarųjų kelionės iš studijos į parodas ar naujus namus, kartais – kadrai iš kūrybos proceso. Todėl parodos pavadinimui pasirinkta frazė „paveikslas irgi žmogus“ nenustebino. Skaitmeninimo eroje, kai daugiausia tapybos žmonės pamato ekranuose, Ercmonaitė kalba apie tapybą kaip nesuskaitmeninamus dalykus: dažą, veiksmą ir abipusį ryšį. Šią jos nuostatą užtvirtina devizas „paveikslas irgi žmogus“, kuris, spėju, reiškia: taip, paveikslas gali būti tik nuotrauka socialiame tinkle, tačiau iš tiesų jis yra kažkas daug daugiau, kaip ir kiekvienas iš mūsų.

 

Studijas Vilniaus dailės akademijoje baigusi 2010 m., apie beveik savarankišką paveikslo gyvenimą bei pačios juntamą būtinybę tapyti Ercmonaitė pabrėžtinai kalbėjo jau 2014 m. vykusioje parodoje „Jie“. Ten buvo rodyti paveikslai pavadinimu „Ponas dažas“, „Dažų potvynis“, galiausiai „Išgyvenimo reikmenys“ – ratu ornamentiškai išdėlioti asmeniniai tapymo reikmenys. Kalbant apie vaizduojamus objektus – tuomet paveiksluose galima buvo rasti fragmentų iš populiariosios kultūros: dainininką Nicką Cave’ą, filmo „Žvaigždžių karai“ personažų, keistų kiborgų. Bene vienintelis pastarųjų dvejų metų laiko tarpą perplaukęs nepakitęs objektas – kanoja. „Išlikimo rinkinį“ šių metų parodoje pakeitė gerokai sąmojingesnis „Herbas tapybai“ – plokščiai juodame fone, lyg kompiuterinio žaidimo pasirinkimų pultelyje išdėliotos dažų tūbelės, teptukai. Virš jų – karūna, apačioje – gailestingojo Jėzaus paveikslo replika. Pasirinkimų nedaug, bet visi geri. Apie vieną jų – Jėzaus paveikslo motyvą – turbūt reikėtų papasakoti išsamiau.

 

Prieš porą metų Ercmonaitė pradėjo dirbti rėminimo dirbtuvėse. O netrukus dirbtuvių duris vis dažniau ėmė varstyti užsakovai, norintys įsirėminti didelį, mažą ar net natūralaus dydžio gailestingojo Jėzaus paveikslą (kaip tik sukako 80 metų nuo to, kai šis paveikslas buvo nutapytas pagal mistikės sesers Faustinos Kovalskos regėjimus). „Facebook“ istorija nemeluoja – iš pradžių jaunoji rėmintoja nusifotografavo su vienu iš suskaitmenintų Jėzaus atvaizdų, paskui – su trimis, įvairių dydžių. Galiausiai šis motyvas persikėlė į paveikslus. Ne dėl to, kad traukdama jį ant porėmio būtų patyrusi nušvitimą. Ir ne todėl, kad būtų pradėjusi šio atvaizdo nemėgti ar norėtų pasišaipyti. Tiesiog matė jį dažnai, daug dažniau nei Nicką Cave’ą ar net kiborgus ir todėl (kartu su kanoja) įtraukė į dažniausiai naudojamų vaizdinių rinkinį.

 

Suskaitmenintas Jėzaus atvaizdas, patekęs į svetimą kontekstą (rėminimo dirbtuves), tampa tik vienu iš daugelio įvairiausios kokybės porėmio ir rėmo laukiančių atvaizdų. Įrėmintas jis paklius į jam priklausančią pamaldžią erdvę, kur bus traktuojamas visiškai kitaip. Panašiai ir paveikslas, patekęs į internetinę socialinių tinklų erdvę tampa vienu iš daugelio įvairiausios kokybės vaizdelių. Tai tapytoja supranta. Tačiau nesitaiko su tuo. Štai, rodo ji mums – tai dažai, kuriuos taip malonu spausti iš tūbelės ir tepti ant drobės, tai – teptukai, kurių kiekvienas taip skirtingai tuos dažus tepa, ten – skiediklis, kuris pakeičia dažo konsistenciją. Dar – porėmiai, kurie paveikslui – lyg kaulai žmogui. Kad tikrai tuos porėmius pastebėtume, sukala iš jų didelį vorą arba – kojas paveikslui, kurias dar įkiša į tikrus batus. Fotografuojasi kartu su paveikslais ar šalia jų, kaip su draugais ar kokiais selebričiais, o nuotraukas ne tik kelia į savo „Facebook“ paskyrą, bet kabina ir šalia parodoje eksponuojamų paveikslų. Galiausiai – pas naujus šeimininkus iškeliavusius paveikslus ji žymi ne tradiciniais raudonais taškeliais, o dailiomis širdutėmis – sentimentalu, tačiau bendrame kontekste visiškai suprantama.

 

Šiai situacijai, kai paveikslą visaip mėginama sugrąžinti į gyvenimą (ar net suteikti jam dar daugiau sąlyčio taškų su „realiu“ pasauliu, nei paveikslai jų turėjo iki šiol), papildomo žavesio suteikia tai, kad savo stilistika ir logika Ercmonaitės tapyba yra interneto kartos patirčių ir matymo būdo atspindys. Čia, visai kaip monitoriuje, vaizdai yra plokšti, o tapybos sluoksniai kuria ekrano mirgėjimo įspūdį. Vaizdinių konstravimo logika primena kompiuterinius žaidimus, o iš paveikslo į paveikslą pereinantys vaizdiniai – internetinių nuorodų tinklą. Devintojo dešimtmečio viduryje gimusiai autorei virtuali erdvė yra autentika, ir ji jai nesipriešina. Tačiau, nesitikint (ir nenorint) nieko pakeisti, klausimas, kur ir kokia bus tapybos vieta vis labiau virtualėjančiame pasaulyje, užduodamas jau ne pirmus metus ir vis dar lieka aktualus. Jei gerai supratau Ercmonaitės scenarijų, Žemę užvaldžius virtualiems kūnams ir robotams, tapyba liks kartu su žmogumi, nesvarbu, ar jis bus visa ko valdytoju, ar tiesiog tyliai leis dienas jaukiame rezervate kaip keistas fantomas.

 

Paroda veikia iki vasario 28 d.

Dailininkų sąjungos galerija (Vokiečių g. 2, Vilnius)

Dirba pirmadieniais–penktadieniais 10–18 val., šeštadieniais 10–16 val.

Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Herbas tapybai“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Porėmių voras“, 2017 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Porėmių voras“, 2017 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Tunelis“, 2016 m. Autorės nuotr.
Indrė Ercmonaitė, „Tunelis“, 2016 m. Autorės nuotr.