7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Apjungiant skirtybes

Apie tarptautinę taikomojo meno mugę „Craft Vilnius“

Rita Mikučionytė
Nr. 44 (1150), 2015-12-11
Dailė
Rygos dizaino ir dailės mokyklos stendas. R. Mikučionytės nuotr.
Rygos dizaino ir dailės mokyklos stendas. R. Mikučionytės nuotr.

Idėja rengti tarptautinę taikomojo meno mugę „Craft Vilnius“, kurią dar 2013 m. iš Filadelfijos parsivežė keli lietuvių dailininkai, vis dar atrodo patraukli ir aktuali. Juk čia pat Kalėdos – ieškome netikėtų ir meniškų, ir funkcionalių dovanų, juolab kad visa Lietuva turbūt „prie meno“... Turiu omeny įvairiausias progines amatų ir taikomojo meno (rečiau dizaino) muges, kuriose greta amatininkų bei liaudies menininkų vis dažniau pasirodo ir profesionalūs dailininkai, kuriems taip pat opus pragyvenimo iš kūrybos klausimas. Tad kuo gi jau antrus metus organizuojamas „Craft Vilnius“ išsiskiria iš kitų panašaus pobūdžio renginių?

 

Pirmiausia – tai ambicijos atrinkti, demonstruoti ir siūlyti įsigyti išskirtinės kokybės dirbinius. Taip teoriškai formuojama nuomonė, jog tik čia eksponuojami elitiniai taikomojo meno pavyzdžiai atlieps kiekvieno estetinį skonį, o galbūt ir finansines galimybes. „Craft Vilnius“ nuomojama Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ erdvė norom nenorom skatina ieškoti sąsajų su tarptautinėmis Vilniaus knygų ir šiuolaikinio meno „Art Vilnius“ mugėmis.

 

Akivaizdu, kad literatūra pas mus yra gerokai populiaresnė meno šaka, nes skaityti ir interpretuoti literatūros veikalus mokomės dar mokykloje, plušame gana ilgai ir kryptingai, kartais anaiptol nenuobodžiaudami. O štai su dailės kūriniais sunkiau, na, nebent kalbėtume apie tautodailės tradicijas, kurios dažnai mums skiepijamos nuo pat kūdikystės. Tad mediniai, lininiai, gintaro dirbiniai iki šiol niekam nekelia per daug abejonių, todėl natūraliai nusėda tiek privačiuose, tiek visuomeniniuose mūsų interjeruose. O štai matydami konceptualesnius, neretai net paprasčiausius abstrakčiosios ir minimalistinės krypties kūrinius staiga sutrinkame – kaip žiūrėti, suprasti ir vertinti?

 

Manau, savotiškas sutrikimas šiais metais juntamas ir „Craft Vilnius 2015“. Dar pernai diskutavome, kokia galėtų būti tokio renginio ateitis. Pasidžiaugiau, kad šįkart mažiau organizacinio chaoso, daugiau vadybos (aiškus renginių tinklelis, reklama ir interviu su menininkais spaudoje, edukacinių užsiėmimų pasiūla etc.), tačiau mažiau ir tikro grynojo taikomojo meno, kuris tarsi pasitraukė į pakraščius. Iš tiesų mugėje surengtos nedidelės, bet įsimintinos parodos, liudijančios apie mūsų taikomosios dailės kryptis (rodomi Dalios Truskaitės, Žydrės Ridulytės, Jurgos Šarapovos ir kitų kūriniai), tarptautinės meninės knygrišystės tradicijas (kaip įprasta, išsiskyrė estų meistrai), skirtingose Vilniaus, Rygos ir Talino dailės  mokyklose dominuojančias dizaino ir taikomojo meno tendencijas.

 

Estijos dailės akademijos, Rygos dizaino ir dailės mokyklos, Vilniaus dailės akademijos ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto ekspozicijos neabejotinai sudomino tiek sumanymų konceptualumu, tiek bandymais ieškoti šiandienos dizaino požiūriu aktualių formos ir funkcijos jungčių. Tačiau, išskyrus VDA dizaino kiosko prisistatymus, jos priminė stendines prezentacijas, kuriose nevyksta gyva prekyba.

 

Kodėl šįmet nedalyvauja pernai prestižo mugei suteikę autoriai – Saulius Vaitiekūnas, Rūta Šipalytė, Jūratė Urbienė, Liucija Kryževičienė, Jolanta Talaikytė, Indrė ir Remigijus Kriukai, Jūratė Rekevičiūtė, Indra Marcinkevičienė ir kiti, galiu tik spėlioti. Greičiausiai pasigesta aiškesnių renginio idėjinių apibrėžčių ir nuogąstauta dėl galimų nuostolių – turi pats susimokėti už stendo plotą, o kartais parduodi mažiau, nei tikiesi, ypač jei kūrinys daugiau konceptualus, meniškas...

 

Kita vertus, nudžiugau vėl mugėje sutikusi Rimantą Dūdą, Evą Tomaš, Tadą Deksnį, Roką Dovydėną, Kotryną Vaitekūnaitę ir kitus – vadinasi, aplink „Craft Vilnius“ telkiasi tie menininkai, kurie sugeba rasti pelningą pusiausvyrą tarp meno ir komercijos. Be to, šįkart pasirodė daug daugiau jaunų, gabių ir nebrangai savo produkciją siūlančių autorių. Gal šis faktas galėtų tapti kertinis formuojant būsimos mugės koncepciją – telkti dar mažai žinomus, perspektyvius menininkus, kurių darbai atspindėtų glaudesnį taikomojo meno ir dizaino ryšį, jaunimo madų linijas?

 

Mano manymu, „Craft Vilnius 2015“ metų tema „Daiktai su istorija“ buvo gana plati, tad vienaip ar kitaip aprėpė daugelį parduodamų autorinių darbų, kuriuos mielai apipasakodavo patys autoriai. Kiek aktualiau tai suskambėjo žvalgantis po Ukrainos ir Gruzijos menininkų ekspozicijas.

 

Galbūt ateityje galima būtų labiau tolti nuo įprastos prekybos kioską primenančių „istorinių“ ekspozicijų. Siūlyčiau daugiau akcentuoti pasaulines ekologines ar perdirbimo tendencijas, t.y. jau dabar pradėti galvoti apie kitų metų koncepciją, rengiamas parodas ir kviečiamus dailininkus. Kiek čia formaliai reikalinga dailėtyrininkų komisija? Kartu su kolegėmis Danute Zoviene, Lijana Natalevičiene, Nijole Nevčesauskiene ir Vaidilute Brazauskaite, taip pat projekto iniciatore dailininke Aušra Petroškiene peržiūrėjome nemažai mugėje parduoti numatomų kūrinių, tiksliau – jų skaitmeninių reprodukcijų. Tarsi bandėme formuoti kolekcijos visumą. Tačiau viskas veltui – ir ne dėl to, kad skaitmeninis atvaizdas buvo labiau fotogeniškas už realų daiktą...

 

Buvau ganėtinai šokiruota, kai ne vienas autorius greta rodytų kelių profesionaliai atrodančių objektų sunešė pardavimui skirtus neskoningus, perpuoštus dirbinius. Tai kam aš kažką rinkau? Turbūt vertėtų koreguoti mugės atrankos principus ir sukti link atskiromis sritimis kuruotos, realiai matytų darbų ekspozicijos. Vėlgi galiu tik kelti autoriaus asmeninės atsakomybės klausimą, kai nėra aiškiai apibrėžti stendo ekspozicijos įsirengimo kriterijai. Kol kas tai, kaip prisistato autorius, yra jo asmeninis reikalas – sugrūs visus suneštus daiktus ar bandys juos savitai sudėlioti.

 

Nepaisant atrankos nesklandumų ir inercijos, komisija pačioje mugėje išrinko po tris nominantus meistrystės (pasiūlyti Rokas Dovydėnas, Tadas Deksnys, Rimantas Dūda), debiuto (pasiūlyti Vaidas Kišonas, Gražina Eimanavičiūtė, Vilija Biekšaitė) ir geriausios ekspozicijos (pasiūlyta Rygos dizaino ir dailės mokykla, Estijos dailės akademija, VDA Dizaino kioskas, tekstilės dizaino ir  meno studija „Indigo“, Tanya Chernov iš Izraelio) kategorijose. Už meistrystę apdovanotas Rimantas Dūda, už debiutą – Gražina Eimanavičiūtė, už geriausią ekspoziciją – Tanya Chernov.

 

Šiandien „Craft Vilnius“ idėjinė platforma vis dar yra atvira pokyčiams. Manau, viena iš ateities perspektyvų – šįmet pradėta plėtoti edukacinių renginių programa. Labai tikiuosi, kad ateityje šis ambicingas renginys turės savo charakteringą profilį ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir tarptautinėje taikomojo meno mugių panoramoje.

Rygos dizaino ir dailės mokyklos stendas. R. Mikučionytės nuotr.
Rygos dizaino ir dailės mokyklos stendas. R. Mikučionytės nuotr.
Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. R. Mikučionytės nuotr.
Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas. R. Mikučionytės nuotr.
Ukrainos stendas. R. Mikučionytės nuotr.
Ukrainos stendas. R. Mikučionytės nuotr.
Mugės vaizdas. R. Mikučionytės nuotr.
Mugės vaizdas. R. Mikučionytės nuotr.
Emalio kūrybines dirbtuves veda Kotryna Vaitekunaitė. R. Skairytės nuotr.
Emalio kūrybines dirbtuves veda Kotryna Vaitekunaitė. R. Skairytės nuotr.
Knygos rišimo kūrybines dirbtuves veda Aušra Petroškienė. R. Skairytės nuotr.
Knygos rišimo kūrybines dirbtuves veda Aušra Petroškienė. R. Skairytės nuotr.