Lapkričio 5 dieną (ketvirtadienį), 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus kviečia į Vokietijos menininkės Susie Vier tapybos parodos „tête-à-tête“ atidarymą. Atidarymo metu gros klarnetų kvartetas “Bad Reed” (Denis Noreiko, Vytautas Žemaitis, Lukas Kašėta, Artūras Kažemėkas, meno vadovas – doc. Julius Černius). Paroda veiks iki lapkričio 22 d.
Tapytoja iš Rostoko (Vokietija) Vilniuje prisistato žiūrovams su solo paroda pavadinimu „tête-à-tête“. Prancūziškai tai reiškia – akis į akį, vienu du, tarp keturių akių. Toks pačios dailininkės ap(si)brėžimas labai taikliai nusako tai, ką ir kaip ji kuria.
Viena vertus, menininkės darbuose iš tiesų kartojasi dviejų personažų galvų motyvai, kartais patalpinti beveik klaustrofobiškuose drobės ar popieriaus stačiakampiuose. Dažnai tai yra vyro ir moters veidai, nukreipti vienas į kitą ir tartum gilaus bei svarbaus asmeninio dialogo metu komunikuojantys tarpusavyje, nelabai kreipdami dėmesį į tai, kas vyksta aplink juos.
Iš kitos pusės, tête-à-tête principas diktuoja ir visą Susie Vier kūrybinę strategiją – tai yra kuo tikriausi psichologiniai seansai, kurių metu pačios autorės liejami emociniai impulsai yra projektuojami ne tik į menines išraiškos priemones, bet ir į žiūrovų auditoriją. Tokiu būdu tête-à-tête būsenoje atsiduria ne tik dailininkė, jos personažai, bet ir kūrinius stebintieji. O kalbama čia apie esminius, vadinkime juos egzistenciniais, dalykus, tokius kaip meilė, pasitikėjimas, draugystė, tiesa.
Savo plastika bei forma Susie Vier atstovauja naujajam vokiškajam ekspresionizmui, praturtintam Vidurio ir Rytų Europos kultūrinių aspektų - tokių kaip ikoninė tapyba, naivusis-liaudies menas, gotikinė graviūra ir net muzikinė baroko tradicija.
Apie Susie Vier
Ji gimė Rostoke 1976 m. Nuo 1990 m. lankė dailės kursus (mokytojai – Waldemar Krämer, Thomas Jastram). 1996-1999 m. - knygrišybos studijos Berlyne. 2001-2004 studijos Rostoko technikos meno mokykloje (Rostocker Technischen Kunstschule (RTK)), plakato ir knygų iliustravimo specializacija. 2001-2010 m. dirbo knygriše ir grafine dizainere Warnecke knygrišykloje. Nuo 2011 m. dirba kaip laisva menininkė.
Apie Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejų
Jeigu norėtume audringą ir neramią XX a. Lietuvos istoriją papasakoti per konkrečios šeimos likimą, tam nepaprastai tiktų visą savo gyvenimą Vilniuje nugyvenę Tautinio atgimimo veikėjai Marija (1880–1977) ir Jurgis (1876–1941) Šlapeliai. Marija, be kitų nuopelnų, yra ir pirmosios lietuviškos operos atlikėja, ir daugiau nei 40 metų, per visas penkias okupacijas, Vilniuje veikusio lietuvių knygyno savininkė. Gydytojo diplomą Maskvos universitete įgijęs Šlapelis savo gyvenimą pašventė anaiptol ne medicinai. Jis pasišventė lietuvių kalbai, leidybai ir pedagogikai, buvo aktyvus visuomenininkas. Šios šeimos 1906 m. atidarytas lietuvių knygynas buvo ne tik kultūros židinys okupuotame Vilniuje, lietuvių susitikimo vieta, bet ir labai svarbus, kai kada vienintelis lietuvybės centras.
Memorialinis butas-muziejus perteikia ne tik Marijos ir Jurgio Šlapelių namų aplinką. Pirmojo aukšto salėje ir gotikiniame rūsyje vyksta parodos ir renginiai, atskirai įrengta Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygyno ekspozicija, kurioje sudėtos ne tik pardavinėtos, bet ir jų pačių išleistos knygos, atvirukai.
Muziejaus fonduose saugoma per 23 tūkst. eksponatų – tai nuotraukos, retos ir pačių Šlapelių išleistos knygos, žodynai, vadovėliai, katalogai ir atvirukai, jų rankraščiai, pašto ženklų ir monetų kolekcijos, drabužiai, aksesuarai, vaikų rankdarbiai ir žaislai, baldai ir meno kūriniai.
Papildoma informacija:
Danguolė Žemaitytė
Tel.: (8 5) 2610 771; mob.: (8 656) 27118
El.p.: [email protected]