7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Atrasite savyje, pamatysite telefone

Dano Aleksos ir Rimos Blažytės parodos galerijoje „Akademija“

Rita Mikučionytė
Nr. 15 (1121), 2015-04-17
Dailė
rimbla, „Mūzų atsisakymas“ („Quit muses“). 2014 m.
rimbla, „Mūzų atsisakymas“ („Quit muses“). 2014 m.
Potvyniai ir atoslūgiai – universalus mūsų gyvenimo dėsnis: gal kas detaliau jį patyrinės, apsibrėžęs parodų sferą? Kartais atidaroma be galo daug naujų parodų, tad vos spėji (o dažniausiai nespėji, nes sutampa su asmeninio gyvenimo paintensyvėjimu) lakstyti iš vienos ekspozicijos į kitą. Kitąsyk (ypač tuomet, kai turi šiek tiek daugiau laisvo laiko) parodų tikrovės pasaulyje tvyro visiška ramybė...
 
Ką daryti, jei galerijoje nebuvome, kūrinių nepamatėme? Paprastai, kai neatidėliotini darbai ir kasdienybės rūpesčiai nužudo fizinę galimybę pasiekti senamiestį, sėdame prie kompiuterio ar išsitraukiame išmanųjį – peržiūrime parodos fotoreportažus, paskaitome komentarus... Manote, labai daug prarandate? Priešingai, kai kada jūsų laukia stebėtini virtualių pasivaikščiojimų atradimai, ypač jei realybėje rodytų kūrinių dydžiai bei jų eksponavimas galerijos erdvėje yra labai santykinis, t.y. iš esmės reliatyvus ir nuolat kintantis!
 
Taigi, šįkart pabandysime rekonstruoti atmintyje išlikusius vaizdus iš ką tik „Akademijos“ galerijoje veikusių Dano Aleksos ir Rimos Blažytės parodų, apžiūrėdami internete šių menininkų kūrybos pristatymus.
 
Dano Aleksos projektai mane sudomino dar prieš porą metų, kai LTMKS svetainėje „Letmekoo.lt“ ieškojau šiuolaikinio meno projektų, susijusių su savasties ir aplinkos refleksijų paieškomis. Įstrigo menininko plaukimas per Nerį (ypač vaizdūs Evaldo Janso filmuoti veiksmo epizodai ties „kaimiška“ upės pakrante šalia NDG), kurį įkvėpė Jurgio Kairio skrydis po Baltuoju tiltu ir Vidmanto Urbono bandymas perplaukti Baltijos jūrą. Tai atrodė kaip komiškai tragiškas Dano Aleksos poelgis, turint omeny miesto valdžios ambicijas, fizinės galios ribas ir ekologiją (įtartinai gelsvas upės vanduo simboliniame akvariume, kurio talpa prilygsta menininko kūno tūriui). Kitur Danas Aleksa balansuoja ant 12 m ilgio, 1,3 m aukščio buomo, kuris perkeliamas į skirtingas miesto erdves – galeriją, prekybos centrą ir pan. Šis rizikingas pasirodymas viešumoje – tarsi vaikščiojimas meno ir vartojimo paribiais, žongliruojant socialinio statuso vertėmis. Visa tai ir dar daugiau atrasime asmeninėje Dano Aleksos kūrybos svetainėje (www.danasaleksa.lt), ir tik nuo mūsų pačių priklausys, kiek ilgai joje naršysime, prisimindami savąsias viešosios aplinkos tyrinėjimų patirtis...
 
Žiūrėdami „Artnews.lt“ fotoreportažą (http://www.artnews.lt/fotoreportazas-is-dano-aleksos-parodos-122-kab-galerijoje-akademija-27936, Danai, prašom greičiau įkelti į savo svetainę visą parodos medžiagą su videofilmu ir juodojo aplanko turiniu) matysime naujausią menininko projektą „122 kab.“, kuriame atkuriama dailės pamoka. Neabejotinai prisiminsime savo mokyklos laikus ir kartos vertybes. Dalyvausime lyg klasės susitikime po dvidešimt šešerių metų, galvodami, kaip keitėsi mokyklos ir gatvių pavadinimai, žmonės, o dailės kabinetas išliko absoliučiai toks pat (beje, dabar jame dirba tapytojas Sigitas Lukauskas, kurio vieno paveikslo parodą ką tik matėme toje pačioje galerijoje ant tos pačios sienos).
 
Dano Aleksos videofilme buvę bendraklasiai susirenka į dailės pamoką ir piešia prieš juos pastatytą stovą su vaizdo kamera. Aprašinėti suolai, piešimo lentos tampa istoriniais paveikslais. Vis dėlto man įspūdingiausias eksponatas – sąvokų abėcėlė, kurioje randi Dano kartą formavusius žmones, reiškinius, daiktus. Tai unikalus būdas apipasakoti laiką, kuriame ir kuriuo kadaise gyvenai. Pasijutau lyg Arkadijos piemuo Nicolas Poussino drobėje prie užrašo „Ir aš čia buvau...“... Ačiū, Danai, už progą prisiminti Jurgą Ivanauskaitę, „Fojė“, „AC/DC“, Atsuktuvą, perestroiką, Gorbačiovą... ir Gediminą Adlį.
 
Asmeniniais prisiminimais, paradoksaliomis žodžių sandūromis taip pat suintrigavo Rima Blažytė, pristačiusi „Akademijos“ galerijoje 2014–2015 m. skaitmeninę kūrybą. Visus eksponuotus ir nerodytus vaizdelius nesunkai (kol neaktyvuota naujoji nuoroda) rasite autorės „FB“ paskyroje „rima.blazyte“. Joje naršydami, tikiuosi, turėsite papildomos naudos, nes niekas netrukdys ramiai ir neskubant pastudijuoti atskirus vaizdus.
 
Autorės gyvenimo tiesos ir mintys kartais plėtojami paveikslėlių diptikuose, kuriuos eksponuojant galerijos salėje žaidžiama dydžiais ir vieta. Taigi internetinėje erdvėje to nepajusite, ypač rodytų darbų dydžių, nes vieni jų buvo kaip pašto atvirukas, kiti kaip A1 dydžio plakatas, tačiau tuomet neskausmingai galėsite patys įsivaizduoti, ką didintumėte, o ką mažintumėte... Pavyzdžiui, aš, žiūrėdama internete, vienus Rimos Blažytės kūrinius įsivaizdavau gerokai didesnius, tad parodoje nusivyliau pamačiusi kai kuriuos iš jų mažus, juolab reikšmingas detales galėjau geriau matyti tik jas išsididinusi. Be abejo, ieškodami virtualaus ir realaus atspausdinto vaizdo skirtumų aptiksime spalvinių niuansų nesutapimų, tačiau jie bus gan neskausmingi, palyginus realų tapytą paveikslą ir jo reprodukciją.
 
Kaip ir Dano Aleksos, dauguma Rimos Blažytės kūrinių man yra tragiškai komiški arba, atvirkščiai, komiškai tragiški. Šiuo požiūriu charakteringa jos autorystės ženklo „rimbla“ istorija. Iš tikrųjų, tam tikros tinklo sistemos reikalauja prisijungimo slapyvardžio, kurį sudaro trys pirmosios mūsų vardo ir pavardės raidės. Kad ir kaip toks junginys tau nepatiktų, tu negali jo pakeisti. Su tuo susidūrė ir Rima, bet stoiškai priėmė šį iššūkį, lietuvių kalbos žodyne aptikusi žodžio „rimbla“ reikšmę...
 
Nors Rimą Blažytę nuo Arvydo Šaltenio skiria kelios tapytojų kartos, ją galima drąsiai vadinti tikrąja Maestro mokine, nes jos kūryboje taip pat svarbiausia – tiesos sakymas ir atvirumas. Galbūt dėl to jos užfiksuotos mintys ir atsivėrimai tokie suprantami daugeliui iš mūsų. Juose slypi ir kasdienybės nuobodulys, ir paslaptingi atsitiktinumai, ir bandymas įžvelgti likimo ženklus. Tai kasdienybės dienoraštis, kur liūdesys savaip prajuokina, o depresyvias nuotaikas išvaiko absurdiškos situacijos ir desperatiški mūsų veiksmai, taip jautriai užfiksuoti ir pašiepti autorės. Be to, čia nemažai kultūrinių perversijų, kuriose su meile ir švelnia ironija interpretuojami žymių menininkų (Andy Warholo, Georgo Baselitzo, Gerhardo Richterio ir kt.) kūrybos principai.
 
Trumpi komentarai anglų kalba yra taiklūs ir paprasti, tad juos supras bet kuris žiūrovas, ypač internetinės erdvės lankytojas. Kartais minimalistinės manieros, kelias detales ir ryškiaspalves dėmes apjungiantys paveikslėliai yra daugiaprasmiai, tad jų semantika nėra taip lengvai šifruojama – po pirmu buitišku sluoksniu slypi skaudūs moters potyriai ir praeities reminiscencijos.
 
Dar 2007 m. nutapytas „Draugo portretas“ – Gedimino kalno papėdėje besiilsintis gyvūnas –  ilgą laiką buvo Rimos vizitinė kortelė. Aišku, skaitmeninis formatas, kitaip negu sakralusis tapybos aktas, bet kurį sumanymą leidžia greit įgyvendinti ir išplatinti. Tačiau visur ryškus Rimos gebėjimas taikliai pamatyti ir subtiliai išjausti – asmenišką patirtį perteikti universalia dabarties kalba.

 

rimbla, „Mūzų atsisakymas“ („Quit muses“). 2014 m.
rimbla, „Mūzų atsisakymas“ („Quit muses“). 2014 m.
rimbla, „Tinkamos bangos belaukiant“ („Waiting for the right way“). 2014 m.
rimbla, „Tinkamos bangos belaukiant“ („Waiting for the right way“). 2014 m.
rimbla, „Ežeras“ („The lake“). 2014 m.
rimbla, „Ežeras“ („The lake“). 2014 m.
rimbla, „Pavasaris“ („Spring“). 2014 m.
rimbla, „Pavasaris“ („Spring“). 2014 m.
rimbla, „Kas tai galėtų būti“ („What it could be“). 2015 m.
rimbla, „Kas tai galėtų būti“ („What it could be“). 2015 m.
Danas Aleksa, „Autoportretas“. 2014 m.
Danas Aleksa, „Autoportretas“. 2014 m.
Danas Aleksa, „Dialogas“. 2013 m.
Danas Aleksa, „Dialogas“. 2013 m.