7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tegyvuoja Simona

Antano Sutkaus paroda „Be pavadinimo“ galerijoje „Vartai“

Monika Krikštopaitytė
Nr. 29 (1090), 2014-07-25
Fotografija Dailė
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Paroda surengta mūsų labiausiai žinomo fotografo 75 metų jubiliejaus proga. Todėl šio fakto nepaminėti negalima. Nes Antanas Sutkus pirmiausia yra konstanta. Su tuo tenka taikytis. Pionierius, aklas pionierius, Sartre’as kopose su nukirpta Simone de Beauvoir, moteris, išlindusi pro langą senamiestyje, jaunas daktaras pamišusiomis akimis ir daugelis kitų vaizdų – tai ikonos, susigėrusios į Lietuvos meno ir net nemeno gyvenimą. Tie vaizdai jau tapę įkyrūs ir vaidenasi šiuolaikinių menininkų kūryboje, pavyzdžiui, Martos Vosyliūtės, Dainiaus Liškevičiaus ir kt. Sutkaus vaizdinė kalba turi stiprius raumenis ir yra prasibrovusi ne tik į platesnį pasaulį, bet ir į platesnius kontekstus. Ji yra aktuali dabar, o tai reiškia, kad išsiverš net į ateitį. Todėl visai nekeista, kad ši paroda vyksta į šiuolaikinius menus besiorientuojančioje galerijoje, o ne, kaip įprasta, gerokai užsikonservavusiose, tačiau svariose Fotomenininkų sąjungos valdose. Vis dėlto labiausiai liūdina tai, kad paroda tokia... jokia.
 
Ji nepatenkina nei „hitų“ gerbėjų, nes nėra nei pionierių, nei Sartre’o, nei moters, iškišusios galvą pro langą. Yra tik pro tą patį langą išlindęs vyras. Tai įdomu, bet tik šiaip. Lemiamais momentais ir humanizmu pertvinkusi fotografija sugrūsta debesėliais, kur dinamitinės nuotraukos viena kitą naikina ir kuria vizualinį chaosą, o tai netenkina ir muziejinio tipo lankytojo, kuris tikisi ramiai (be meninių trikdžių) apžiūrėsiąs klasiką, lyg lapą po lapo knygoje.
 
Nieko paroda nepasiūlo ir šiuolaikinio meno žiūrovui, norinčiam suvokti Sutkaus efektą jį sugėrusiame kontekste. Gali būti, kad klasikai ne visada pasiduoda arba išvis nepasiduoda savo kūrybos reinterpretacijai, ypač kai kalbama apie Jubiliejų... Arba mums sunkoka juos kitaip matyti. „Greta nuotraukų, parodoje taip pat bus eksponuojami įvairių laikų plakatai ir katalogai, asmeninės nuotraukos bei filmai apie Maestro kūrybą ir gyvenimą.“ O galbūt tiesiog toliau atliekami kanonizacijos ritualai, lyg jis dar nebūtų įsismelkęs į pasąmonę ir negavęs visų pripažinimų iš visų santvarkų.
 
Kuratorė Julija Čistiakova žiūrovams žada parodyti dar niekur nematytų kadrų iš archyvo ir pasiūlo nuotraukų grupavimą į kelis ciklus: „Portretai“, „Moterys“, „Vaikai“, „Gatvės scenos“, kas, anot anotacijos, turėtų mums pagelbėti viską pamatyti naujai. Vis dėlto žaidimas masteliais ir grupėmis sužlugdo mano percepciją, nes šiuo atveju objektas yra labai individualus. Sutkaus nuotraukų esmė yra individualumas. Kiekvienos nuotraukos kompozicija sukalta taip, kad vaizdas veiktų savarankiškai. Todėl galėjau džiaugtis tik mažesniais telkiniais, o kitais atvejais teko skolintis žirgo akidangčius. Tai labai vargina. Ir galiausiai negaliu pasakyti, ką išsinešiau paties Sutkaus. Tik pamenu jauno Brazausko nuotrauką, dvasingai stovintį Švėgždą, daug senoviškų vaikiškų vežimėlių dalių, lipančių iš vienos fotografijos į kitą didžiojoje salėje. Liko aiškūs du dalykai: viena – jau mitiniu dėl savo neaprėpiamumo tapęs Sutkaus archyvas vis dar turi daug paslapčių; antra – jokios parodos sėkmė ar nesėkmė šio autoriaus vietos mūsų dailėje nebepakeis. Manau, kad jubiliejus buvo atšvęstas šauniai.
 
Paroda veikia iki liepos 26 d.
Galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius)
Dirba antradieniais–penktadieniais 12–18 val., šeštadieniais 12–16 val.

 

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Antanas Sutkus, „Dailininkas Algimantas Švėgžda, Berlynas“. 1981 m.
Antanas Sutkus, „Dailininkas Algimantas Švėgžda, Berlynas“. 1981 m.