Rolando Rimkūno, Benignos Kasparavičiūtės, Kęstučio Šapokos paroda „Rūpesčiai ir lūkesčiai“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune
Balandžio 30 d., trečiadienį, 17 val. įvyks Rolando Rimkūno, Benignos Kasparavičiūtės, Kęstučio Šapokos kūrybos parodos „Rūpesčiai ir lūkesčiai“ atidarymas.
Tai, kas dabar vyksta, sprendžiant iš visko, yra kažkas labiau didu, turininga ir reikšminga negu pramonės revoliucija. Kaip daugelis autoritetų teigia, dabarties momentas yra ne mažiau ir ne daugiau kaip antra didžioji žmonijos istorijos takoskyra, savo reikšme prilygstantis tik pirmajam didžiajam istoriniam lūžiui – perėjimui nuo barbariškumo prie civilizacijos...
Žymus ekonomistas ir įdomus socialinis mąstytojas Kenetas Bouldingas, įrodinėdamas, jog mūsų laikotarpis yra labai svarbus žmonijos istorijos posūkio taškas, teigia: „Šių dienų pasaulis... skiriasi nuo pasaulio, kuriame aš atsiradau, tiek pat, kiek jis skyrėsi nuo Julijaus Cezario pasaulio. Aš gimiau žmonijos istorijos viduryje, vertinant šių dienų požiūriu. Nuo mano gimimo dienos visko įvyko tiek pat, kiek iki man gimstant“.
Šį įdomų teiginį galima akivaizdžiai pailiustruoti. Pavyzdžiui, per pastaruosius 50 tūkst. metų Žemėje pasikeitė apie 800 žmonių kartų, kurių kiekviena gyveno maždaug 62 metus. Iš jų 650 amžių praleido urvuose.
Tik pastarosios 70 kartų atsiradusio rašto dėka įgavo veiksmingą kartų tarpusavio ryšį. Tik pastarosios keturios kartos išmoko daugmaž tiksliai matuoti laiką. Tik pastarosios dvi kartos naudoja elektros motorą. Dauguma visų materialinių vertybių, kurios tapo kasdienybe, pirmąkart sukūrė tik dabartinė, 800-oji karta...
Paroda veiks: 2014 04 30–2014 05 25
