Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės parodos „Kelias...“

Sausio 31 d., penktadienį, 17 val. įvyks Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės parodos „Kelias...“ atidarymas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė aktyvią kūrybinę veiklą pradėjo XX a. 8-jame dešimtmetyje, kaip drąsi ir novatoriška asmenybė. Pradžioje menininkė kūrė didelių apimčių  tautosakos, mitologijos, baltiškų įvaizdžių motyvais išsiskiriančią architektūrinę keramiką interjeruose ir eksterjeruose. Tolydžio stiprėjo polinkis kurti figūrinę plastiką, dramatiškos įtampos prisodrintas sudėtingas kompozicijas, kurios palaipsniui peraugo į raiškias ir savitas būtybių: „žvėržmogių“,  „munkių“ ar „monstrų“ daugiafigūres keramikines skulptūras, jų grupes ar ištisas instaliacijas. Taip susiformavo ryškus, originalus, atpažįstamas ir menininkės kūrinius ženklinantis braižas. Todėl visai neatsitiktinai, jau nuo pat kūrybinio kelio pradžios ji – matoma menininkė.

Paroda „Kelias...“ – devintoji A. Jonuškaitės-Šaltenienės kūrybinėje biografijoje. Tai dar viena galimybė pasižvalgyti po menininkės kūrybinių idėjų ir vizijų labirintus. Svarbų vaidmenį šiuokart kūrinių koncepcijos sutvirtinimui vaidina ir Keramikos muziejaus erdvės – renesansiniai XVI a. Kauno rotušės rūsiai. Istorinės erdvės faktorius, skliautuotos patalpos, prieblandos apšvietimas  tarsi sustiprina menininkės darbuose slypintį kūrybos motyvą – dualistinę gėrio ir blogio priešpriešą.

Parodoje eksponuojamas svarbus Lietuvos kultūros ir meno istorijai kūrinys: instaliacija „Puota“ (1994–1995), kuri 1998 m. pažymėta vienu svarbiausiu šalyje apdovanojimu – nacionaline kultūros ir meno premija.

Mažoje, karcerį primenančioje patalpoje eksponuojama kompozicija „Ikaras“ (2012). Erdvė vienam, niekieno nesuprastam mitologiniam Ikarui, sustingusi pomirtinė keraminė kaukė – vis gi spinduliuoja palaimą ir viltį – tai mirties ir atgimimo aliuzija.

Trečioje muziejaus salėje eksponuojama naujausia 2013 m. sukurta intaliacija „Kelionė į niekur“ (2013). Tai simetriškai ir ritmiškai erdvėje keliaujančių „žvėržmogių“ vora. Menininkės instaliacijoje metaforiškos, antropomorfizmo ženklais išsiskiriančios figūros sąveikaudamos tarpusavyje kuria savitas situacijas, pasakojimus, tad kūrinys, žinoma, apie žmogų, santykius,  silpnybes, nuolatines grumtynes su savimi ir aplinka, prietarais. A. Jonuškaitė-Šaltenienė meistriškai naudoja groteskišką vaizdavimo būdą, grįstą  bjaurumo estetika. „Žvėržmogiai“ veikia hipnotizuojančiai: stipria, monumentalia ir raiškia forma, jutimiškumu ir ypatinga psichologine situacija, kuri  sukuriama kreipiant žvilgsnį (akys figūrose nepaprastai išryškinamos) į žiūrovą. Autorės darbai visada stebina gebėjimu sukurti netikėtas ir neįprastas situacijas.

/Dr. Vaida Ščiglienė, Vilniaus dailės akademija/

Papildomą informaciją teikia parodos kuratorė Vaida Ščiglienė tel.: +370 6 208 71 83

Paroda veiks: 2014 01 31–2014 03 02