Aštuntoji tarptautinė mažosios grafikos trienalė

2013 m. rugsėjo 24 – spalio 12 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje atidaroma Aštuntoji tarptautinė mažosios grafikos trienalė Vilnius 2013.

Parodos atidarymas rugsėjo 24 d. (antradienį), 18 val.

Tarptautinė mažosios grafikos trienalė, dailininkės Nijolės Šaltenytės iniciatyva rengiama nuo 1994 m., šiemet jau 8-oji. Tai skatina permąstyti svarbiausius aspektus, lemiančius jos tęstinumą ir sėkmę. Visų pirma trienalė atveria gana platų kontekstą, kuris leidžia atlikti objektyvų šio žanro grafikos pjūvį. Juk parodoje dalyvauja menininkai iš įvairių šalių, pristatomas platus technologijų spektras. Toks skersvėjis sveikai išvėdina vietines „cecho“ erdves, o platesnė mažosios grafikos geografija padeda įžvelgti bręstančias tendencijas ir argumentuotai jas apibendrinti. Kitas svarbus sėkmės garantas – laiko patikrintas ir nusistovėjęs organizacinis renginio modelis. Margą kūrinių, siūlomų trienalei, panoramą meistriškai suvaldo organizatorių aiškiai suformuluoti žanro apribojimai ir kūrinių atranka.

Parodoje eksponuojami tik konkurso barjerą įveikę, komisijos atrinkti darbai. Tai užtikrina gerą meninės kokybės lygį. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į aiškiai suformuluotą ilgametę trienalės kryptį – nesikišama į meninės raiškos laisvę, tačiau paisoma technologinių rėmų. Šiandien, kai po grafikos parodų vėliava telpa ir visos kitos raiškos, o sąsajos su grafika lieka nebent verbaliniame lygmenyje, šis renginys remiasi fundamentaliąja grafikos samprata, pateisindamas grafikos trienalės vardą. Laikydamiesi šio principo, organizatoriai neklaidina nei menininkų, nei žiūrovų, nemanipuliuoja beribe tolerancija absoliučiai visoms technologijoms ir išraiškoms. Kraštutine riba galima vadinti skaitmeninę grafiką – kiekvienoje Tarptautinėje mažosios grafikos trienalėje galima išvysti itin aukšto lygio kūrinių įvairovę. Jos kontekste naujomis spalvomis sužėri ir tos miniatiūros, kurios atliktos tradicinėmis grafikos technikomis. Didžiąją jų dalį šiemet pristato lietuvių autoriai – nuo ekspresyvių iki minimalistinių, nuo itin detalizuotų, gerai apgalvotų iki atsitiktinumu, spontaniškumu paremtų miniatiūrų, nuo vizualiniais efektais tirštai užpildytos erdvės iki visiškos tuštumos, nuo temiškai labai konkrečių estampų iki spalvinių abstrakcijų, nuo žaismingų, lengvai perprantamų iki gilių filosofinių temų.

Dar viena svarbi Mažosios grafikos trienalės misija – puoselėti žanrą. Visi čia dalyvaujantys menininkai imasi nelengvos užduoties – nedideliame formate sutalpinti paveikią idėją ir tobulą preciziką. Iškart patraukia tie kūriniai, kurie nestokoja išorinės estetikos ir vidinės emocinės jėgos. Mažajai grafikai reikia ypač kantrių žiūrovų, nusiteikusių kruopščiai ir atidžiai tarytum laboratorijoje tyrinėti individualius minipasaulių įvaizdžius. Jų, atkeliavusių iš 18 pasaulio šalių, šių metų trienalėje net 79. Jau tradiciškai aktyviai dalyvauja Japonijos ir Lenkijos menininkai, gausios vengrų, rumunų, prancūzų, Balkanų šalių autorių kolekcijos, beveik pusę ekspozicijos užima lietuvių autorių kūriniai. Parodoje eksponuojami ir tokių garsių menininkų kaip Witoldo Kalinskio, Benjamino Vassermano, Martino R. Baeyenso, Haruko Kho estampai.

Nepaisant gausos ir įvairovės, galima įžvelgti bent keletą akcentų ar bendrų tendencijų. Išskirtinis šių metų trienalės bruožas – vyraujantys floros ir faunos motyvai, jais paremtos kompozicijos. Žvelgiant pro stilistinę prizmę, bendros tendencijos sieja Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos menininkus, kaip visada saviti japonai. Lietuvius iš kitų labiausiai išskiria dominuojančios giliaspaudės technologijos – neabejotina mūsų grafikos stiprybė. Mecotintos ar sausos adatos technika jie sukuria ne tik originalias kompozicijas, bet ir išgauna konceptualią sąveiką su kūrinio tema. Smagu, kad šis „virusas“ vienodai apnikęs visas mūsų grafikų kartas, tą rodo ir jauniausiųjų kūryba.

Tarptautinė mažosios grafikos trienalė yra gerai vertinama, jos laukia tiek dailininkai, tiek žiūrovai. Tą liudija neblėstantis dalyvių aktyvumas, užsienio menininkų susidomėjimas ir lankytojų gausa. Galima drąsiai teigti, kad tai išskirtinis, reikšmingas, vietinį parodų kontekstą svariai papildantis renginys, vienoje erdvėje pristatantis naujausias lietuvių ir užsienio menininkų grafikos miniatiūras. Jos išsamiai reprezentuoja gana platų mažosios grafikos spektrą.

Šiemet trienalė pirmą kartą vyksta Vilniaus grafikos meno centre. Tai tarsi simbolinis mažosios grafikos sugrįžimas į kamerinę savo namų erdvę.

Jurga Armanavičiūtė

Parodos kuratorė:

Nijolė Šaltenytė

Organizatoriai:

Vilniaus grafikos meno centras

LDS Vilniaus grafikų sekcija

Rėmėjai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos dailininkų sąjunga

UAB „Petro ofsetas”

UAB „Upartas“